Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kaukaras.

Antraštė:

kaũkaras

Reikšmė:

kalva, kauburys

Straipsnelis:

Oset. xox / xonx ‘kalnas’. Kildinama iš *kauka- (*kwaka-) su digorų antriniu (neetimologiniu) -n- prieš x kaip ir fyx / fynx ‘keptas’ iš *paxva- ← *pakwa-. Plg. neetimologinį -ŋ- prieš h tokiuose av. žodžiuose kaip vaŋhu- vietoj vahu ir pan. (Festschrift für Knobloch, 17). Garsų tipas *kouko- – ideofoninės prigimties – noriai vartojamas ‘iškilimui’, ‘išaugai’ ir pan. pavadinti. Iran. dirvoje plg. sakų as-khaukara- ‘iškyšulys, smaigalys’ (plg. toliau lie. kaũkaras ‘kalva; kauburys’) [...]. Plg. taip pat oset. oosa ‘indas iš dynio’, svanų kokweč ‘kuodas’, s. r. кокоть ‘višta; gaidys’ (‘kuoduotas’), [223], r. кокошник, pranc. coq ‘gaidys’, lie. kaũkas ‘kankorėžis’, kaũkaras ‘kalva’, go. hauhs, vok. hoch ‘aukštuma’. Čia [minėtinas] taip pat ir gr. toponimas καύκασος (kaukas- ‘Asų kalnai’) [1 išnaša: Čia elementas as galbūt identiškas as žodyje Ασία ‘Azija’]. Su KK tipo ideofonomis šiame semantiniame lauke konkuruoja KP [...] tipo ideofonos. Jų skaičiui priklauso s. persų kaufa- (← kaupha-) ‘kalnas’, persų kūh. Iranų forma xox dėl vokalizmo yra „digorizmas“ (lauktume *xūx), plg. iran. rœsuǧd ‘gražus’ vietoj *rasyǧd. Garsinę žodžio istoriją galėjo paveikti kontaminacija su kai kuriomis dagestaniečių leksemomis: arčinų, didų xon ‘kalnas’, ačinų xonx, lezgų qwan, agulų ǧwan ‘uola’. Kalnų peizažo osetinų terminuose daug kaukazietiškų elementų; žr. dūr, œj, cʼīti, zœj Morgestierne [...] xox / xonx atstato į *xwanxw ir, pasiūlęs paralelinę formą *fanxw, gretina su av. fā̊nku- ‘viršūnė’, kuris etimologiškai neaiškus. Tačiau šiuo atveju mes iran. turėtume *xoxx pl. xœxxytœ / *xœnxitœ, o ne wœxtœ / xœnxtœ, plg. zœxx / zœnxœ, pl. zœxxytœ / zœnxitœ. Nekalbame jau apie av. fā̊nku- pradinio f neaiškumą. Žodis atpažįstamas kai kuriuose asmenvardžiuose: sarmatų Χαύχακος [...] = oset. xoxag. Gruzinų kronikoje minimas osetinų didvyris Xuanxua (XI a.).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 222–223

Antraštė:

kaũkaras

Reikšmė:

kalnas, kalva

Straipsnelis:

[Kalnuoto reljefo pavadinimai, bendri pietų slavų kalboms:] Kamienas *čuka ‘kalnas, kalva’ būdingas išskirtinai pietų slavams, plg. s.-kr. cȕka, bulg., mak. чука, чукар ‘kalnas, aukštuma’, slov. čȗklja ‘skardis kalnuose’. Pietų slavų *čuka galbūt giminiškas r. trm. чук ‘kuodas (vyro)’, lie. kaũkaras, čiùkaras, čiùkuras ‘kalno viršūnė’, s. norv. haugr ‘priekalnė’ (SłPr II, 285), yra prasl. tarminio susiskaldymo rodiklis.

Šaltinis:

Куркина 1977 (1979)a

Antraštė:

kaũkaras

Reikšmė:

kleiner Berg, kleine Bodenerhebung, Erdhügel, Berggipfel, Bergkuppe

Straipsnelis:

žr. kaukas

Šaltinis:

Duridanov 1969c, 21–23

Antraštė:

kaũkaras

Straipsnelis:

Lie. kaũkaras „kalva“ turi ir skardųjį atitikmenį gaũgaras, kurie abudu yra gerai paliudyti lietuvių toponimikoje. Nors baltų etimologijos žodynuose kaukaras, kukarai, kukurs yra siejami su r. (Oloneco) кукры, (Čerepoveco) закукры, о finougristai lygina su es. kukru „затылок“, autorius mano, kad Ukrainos toponimai (Кукоры, Кукорикова Гора) yra baltiškos kilmės.

Šaltinis:

Непокупный 1970, 23–24

Antraštė:

kaũkaras

Reikšmė:

свод варочной камеры печи либо сама варочная камера

Straipsnelis:

žr. kakoras

Šaltinis:

Веренич 1989, 199