Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kelys
,
tienė
.
Rezultatai
Antraštė:
kelys
Straipsnelis:
Daugelis ide. kalbų (išskyrus bl.-sl.) yra išlaikę senąjį ide. prokalbės kelio pavadinimą, kilusį iš ide.
*g̑enu
‘kelias’, tačiau dar lieka daug fonetinių neaiškumų. Lie.
kelys
, la.
celis
, s. sl.
kolěno
ir t. t. giminiški gr.
κώληφ
‘kelio įdubimas (hollow of the knee)’, gr.
κῶλον
‘galūnė’, gr.
σκέκος
‘koja’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 243
Antraštė:
kelỹs
Straipsnelis:
F. Slavskis le.
czeladź
‘šeimyna, tarnai’ jungia iš karto su dviem lie. žodžiais:
kelỹs
ir
kiltìs
. Lie.
kelỹs
sykiu su lie.
kelė́nas
, la.
ceļi
‘kẽliai’, s. sl.
kolěno
‘kelys’ sudaro vieną žodžių grupę; o lie.
kiltìs
sykiu su
kìlti
,
kélti
(= la.
cilt
,
celt
), lo.
ex-cellere
‘prasikišti’, lo.
celsus
‘aukštas’ ir t. t. – jau visai kitą, šių dviejų grupių priklausymas tai pačiai gim. žodžių šeimai kol kas neįrodytas.
Šaltinis:
Urbutis 1958
, 217
Antraštė:
kelỹs
Straipsnelis:
Lie.
kelỹs
,
kelė́nas
, la.
celis
‘kelys’,
ķȩl̃na
‘vištos koja’ artimiausiai stovi šalia sl.
*čelnъ
1. ‘przegub w ciele ludzkim lub zwierzęcym; kolanko na źdźble rośliny’, 2. ‘część ciala między dwoma przegubami’ : slov.
člȇn
2. ‘t. p.’, le.
czlon
‘część skladowa, element jakiejś większej calości’, r.
члéн
‘narys, corporis membrum’ – iš
*kel-nŭ
. Kamienas
*članъ
<
*čolnъ
.
Šaltinis:
SłPr
II, 125–126
Antraštė:
kelỹs
Straipsnelis:
Lie.
kelỹs
, rytų lie.
kẽlias
‘kelėnas’ : ‘giminė, padermė, karta’, la.
celis
‘kelėnas’ – artimiausi atliepiniai šalia sl.
*čeadь
‘šeima, giminė, padermė, tarnai’ : le. XIV a.
czeladź
(XV a. ir
czaladź
,
czeledź
‘tarnai, patarnautojai, ludzie z najbliższego otoczenia’, taip pat ‘giminė, padermė’, s.-kr. nuo XIII a.
čȅljād
f. ‘žmonės’, r.
чéлядь
f. ‘liaudis, prasti (paprasti) žmonės’ – iš tos pat šaknies kaip sl.
*kolěno
‘kelys’. Mažiau įtikinamas ryšys (w świetle ostatnich badań) su skr.
kúla-m
n. ‘giminė, karta, veislė’, ‘minia, būrys’, gr.
τέλος
‘kariuomenės būrys’, air.
cland
,
clan
‘palikuonis’.
Šaltinis:
SłPr
II, 134
Antraštė:
kelỹs
Straipsnelis:
Gr.
κῶλον
neutr. gyvulio arba žmogaus kūno dalis, paprastai ‘kojos’ […]. Aiškaus sugretinimo nėra. Primenami baltų ir slavų kalbų žodžiai, turintys kitą vokalizmą: s. sl. ir r.
kolěno
‘kelis’ ir t. t., lie.
kelỹs
. Žr. daug Pokorny IEW, 928 sujungtų faktų. Gr.
σκέλος
gali būti giminiškas, žr. s. u. Specht KZ, LV, 1927, 19; reikia įterpti
κόλσασθαι· ἱκετεῦσαι
(Hes.), bet ar tai autentiška forma?
Šaltinis:
Chantraine DEG
II, 605
Antraštė:
kelỹs
Straipsnelis:
žr.
kelnės
Šaltinis:
Smoczyński 2001
, 156
Antraštė:
kelỹs
Straipsnelis:
žr.
kelis
Šaltinis:
Аникин 1997 (1998)
, 207—208
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas