Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kenkras, nuovokus, skrabrus, strepetys, skrubiniai, sklempti, ąselė, kairinti, buta, trumitta, bjauroti, biednas, sūras, gruzinis, biza, nartus, neprievaizda, kūlija, piestas, kauroti, mazgas.

Antraštė:

keñkras

Reikšmė:

išdžiūvęs, plonas, liesas

Straipsnelis:

Het. tangarant- (adj. su formantu -ant-) reikšmė ‘nevalgęs (negėręs)’ dabar patikimai įrodyta (žr.: G. Neumann, Hethitische Etymologien, II, KZ 1958, LXXV, 223–224). Man rodos, Neumannas teisus rekonstruodamas het. šaknį *tangar ‘badauti’, kurią Pokornas (Pokorny IEW, 565) sieja su ide. *kenk-, plg. gr. κέγκει (aiškinama kaip πεινᾷ), go. hūhrus ‘badas’ (<*hunhrus) [189]. Mano galva, vertas dėmesio lie. keñkras ‘išdžiūvęs, plonas, liesas’ (Neumannas jį pražiūrėjo), nes lie. žodžio ryšys su het. tangarant yra akivaizdus. Lie. keñkras lyginu su lie. keñkti ‘daryti žalą, stokoti, trūkti’, kankénti ‘kamuoti, maitoti’ (kankìnti), la. kañcināt (ME II, 153–154) ir rekonstruoju šaknį *kenk-, kuria pamatuotas būdvardinis vedinys *kenk-r (-r- laikau senuoju priesaginiu elementu). Abejoju, ar lie. kañkaras ‘pirklys, šykštuolis’, sukañkarioti ‘sutaupyti’, kañkaroti ‘sunkiai dirbti, maža uždirbant’ (LKŽ V, 212) ir gal netgi la. kankarains, kankari, kankaret susiję su minėtais žodžiais. Jeigu susiję, tada elementas -ar- sutampa su het. tang-ar-. Taigi tik baltų kalbos neginčijamai rodo, kad ši šaknis išplėsta priesaginiu -r-/-ar-. Lie. žodžių semantikos ypatybės signalizuoja, kad ide. *kenk- : kenk-r- sąsaja su bado sąvoka nėra pirminė.

Šaltinis:

Топоров 1963d, 188–189

Antraštė:

keñkras

Reikšmė:

liesas, sudžiūvęs, prakaulus

Straipsnelis:

[Rezenzuojamas V. Orelo A Handbook of Germanic Etymology, 2003.] Abejotina, ar su go. huhrus ‘alkis’, s. isl. hungr ‘t. p.’, s. v. a. hungar ‘t. p.’ ir kt. susiję su lie. keñkras ‘liesas, sudžiūvęs, prakaulus’ (p. 194). Regis, šis žodis užfiksuotas tik Juškos žodyne ir Kupiškyje, yra labiau paplitusio keñgras ‘t. p.’ antrinis variantas. Lie. keñgras – veikiausiai veiksmažodžio keñgti ‘skursti, šepti, liesėti’ (žr. LKŽ V 566) ra- priesagos vedinys.

Šaltinis:

Kabašinskaitė 2004, 323