Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kergti, vakarienė, dynas, kapinys, svečias, mumas, dežnai, puiris, užverti, gruzdė, dribtelėti, mažukas, rėpti, dibkos, ruožas, bukstis, tvaksėti, ankaras, rulis, gvilti, dabnus, gagoti, rupti, grublus, gožti, kurtas, šilaga, maitinti, susi-bobutauti, gervelyti, patekėlai.

Rezultatai

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: [Manoma, kad šios izoglosos bendros tik bl. ir toch. kalboms:] Toch. A kärk- (śark-), B kärk- ‘(pri)rišti’ gretinamas su lie. ker̃gti ‘t. p.’.
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:: ker̃gti
Reikšmė:: rišti, привязывать
Straipsnelis:: Toch. A kärk- (śark-), B kärk- ‘rišti’ siejamas su lie. ker̃gti ‘rišti (привязывать)’.
Šaltinis:: Иванов 1986 (1988), 57

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: Toch. B çerkw ‘virvė, lynas’ su loc. sg. çerkne. Šis žodis priklauso AB kärk- ‘surišti, sujungti’, B kerketse ‘saitai, grandinės’, A kärkṣiṃ ‘t. p.’ šeimai, kurie visi yra giminiški su lie. ker̃gti. B çerkw pasidaro aiškus tik kildinant iš ide. *qērg-: plg. toch. A çark-, praet. iš kärk-, kur ç- gali būti analogiškos kilmės. B žodyje çerkw- -w- įeina į antrinę priesagą (ide. *-u̯i- arba *-u̯n̥?). Mano pasiūlytą aiškinimą (Le Muséon, 1949, LXII, 302) (ide. *k̑er-) reikia atmesti.
Šaltinis:: Windekens 1976, 479

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: Ide. -*r̥- žodžio viduryje virsta toch. är, iš kurio kartais išsirutulioja B ar, jei ä yra kirčiuotas (dėl *r̥ žodžio viduryje, plg. Van Windekens, Orbis X, 377t.): AB kärk- ‘jungti’ < ide. *qr̥g- yra giminiškas su lie. ker̃gti (Fraenkel IF, L, 229t. randame toch. B kerketse ‘ryšys, grandinės’, čia kerk- < ide. *qerg-, bei B çerkw ‘virvė’ < ide. *qērg-).
Šaltinis:: Windekens 1973, 151

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: Toch. B tskertk- ‘ryšys, grandinės’, du. forma – tskertkane. Turime (A want swase ‘vėjas (ir) lietus’) tipo dūrinį, kurio antrasis žodis -kertk- susisieja su AB kärk- ‘surišti’, A kärkṣiṃ ‘ryšys, grandinės’ (padarytas iš pirmojo žodžio kärk-), B kerketse ‘t. p.’, B çerkw ‘virvė’ ir t. t. Jie giminiški su lie. ker̃gti ir t. t. B -kertk- kilo iš senesnio *kerktk- (-tk- pridėtas prie *kerk-, plg. B kerketse). B *kerk- formoje *kerktk- (antrinė priesaga -tk- gerai žinoma daugelyje vardažodinės kilmės toch. veiksmažodžių kamienų) rodo tą patį vokalizmą kaip B kerketse < ide. *qorg-. Pirmąjį žodį ts- reikia kildinti iš senesnio *tsu-, kurio u, atsidūręs formos *tsukertkane atvirame skiemenyje, išnyko. Šis *tsu- susisieja su (AB) tsu- ‘liestis, prisitvirtinti’, kurio pirminė reikšmė buvo ‘būti surištam, surišti’ < ide. *dheu-; taip pat lo. fūnis ‘virvė, lynas’. Dėl B dūrinio tskertk- (pirminė reikšmė ‘± ryšys, grandinė’) žr. taip pat A kärkṣiṃ (su -siṃ = av. hinu- ‘ryšys, grandinė’).
Šaltinis:: Windekens 1976, 534

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: Toch. A kärkṣiṃ- ‘ryšiai, grandinės’ ir nom. pl. kärkṣināñ. Atkreiptinas dėmesys į dūrinį (A want swase ‘vėjas (ir) lietus’ tipo), kurio pirmasis žodis aiškiai yra susijęs su AB kärk- ‘sujungti, surišti’ (plg. jau Sieg, Siegling, Tocharische Grammatik, 1931, 5), B kerketse ‘ryšiai, grandinės’ = lie. ker̃gti ir kurio antrasis žodis labai gerai atliepia av. hinu- ‘ryšys, grandinė’ < ide. *sēi- ‘sujungti, surišti’, taip pat anglosaksų sinu, s. v. a. senawa, s. isl. sin ‘ryšys’, v. air. sī̆n ‘grandinė, karoliai, antkaklis’, kurio morfologinė struktūra primena av. hinu-. Žodžio galo *-u(s) nukritimas toch. kalboje yra normalus reiškinys. Pirminė A kärkṣiṃ reikšmė buvo ‘ryšys-grandinė’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 206

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: Toch. A kärk-, çark-, B kärk- ‘surišti, sujungti’ su formomis: A part. praet. kakärku, conjunktivum act. kärkñam, B praet. act. çarkr-äm; B part. praet. kärkau, kerketse ‘ryšiai, grandinės’. Sugretindamas šį tocharų veiksmažodį su lie. ker̃gti Fraenkelis (IF 1932, L, 229t.) buvo teisus. Be AB kärk- ‘surišti, sujungti’ ir jo tiesioginių vedinių, iš to paties ide. *qerg- tocharai taip pat turi: A kärkṣiṃ ‘ryšiai, grandinės’, A karke ir B karāk ‘šaka’ ir galbūt taip pat A kark-, kuris, atrodo, reiškia lanko dalį. Šiai tocharų žodžių šeimai vokalizmu labai tinka lie. ker̃gti; AB kärk- reprezentuoja ide. *qr̥g-; toch. B kerketse reikia įžvelgti senąjį būdvardį su -tse, padarytą iš B daiktavardžio *kerke < ide. *qorgo- (tematinė klasė); jei ç- A preterito kamiene çark- nėra analoginės kilmės, tai šią formą reikėtų kildinti iš ide. *qērg-. Be to, *qr̥g- refleksai yra A kärkṣiṃ, *qorg- – B forma tskertk- ir A forma karke (galbūt taip pat A kark); pagaliau B çerkw pasidaro aiški tik kildinant ją iš ide. *qērg- (plg. A çark-). Reikia atsisakyti lyginimo su lo. carcer ‘aptverta vieta, kalėjimas’ (Pisani, Accademia naziolale dei Lincei. Rendiconti della classe di scienze morali etc. 1942–1943, LXXVI 2, 24t.).
Šaltinis:: Windekens 1976, 206

Antraštė:: ker̃gti
Straipsnelis:: Toch. A karke, B karāk ‘šaka’. Fraenkelis (IF 1932, L, 229t.) toch. A karke lygindamas su AB kärk- ‘surišti, sujungti’ (plg. A kärkṣiṃ, B kerkeste ‘ryšiai, grandinės’) kuris yra giminiškas su lie. ker̃gti ‘sujungti, priskirti’ ir t. t., buvo teisus. Vadinasi, sąvoka ‘šaka’ remiasi sąvoka ‘ryšys, instrumentas kam nors surišti, supinti’ ir t. t. Šaknies vokalizmu toch. A karke atitinka B kerk(etse) < ide. *qorg-; žr. taip pat A kark, kuris galbūt reiškia ‘(lanko) templė’. Dėl galūnės -e, plg. Van Windekens, Orbis 1970, XIX, 430t. Dėl B karāk aš esu įsitikinęs, kad A kark(e) perėjo į B ir patyrė B karāç (= A kārāç) ‘miškas’ įtaką. Iš tiesų norint paaiškinti B žodžio karāk pirmojo skiemens a galima remtis senesniu *kārā́k.
Šaltinis:: Windekens 1976, 189