Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kilpa, mufta, irmos, glaistas, vaikpalaikis, nublįsti, prijuosti, parasonas, bučys, pakorė, pranarus, brigzti, bryzga, brizgo, niekoti, mundyras, draugyba, kebeklis, apgerbti, šklumpė, plaujoti, luoputė, graudinti, sklypas, iena, niežipirštis, kumstė, volas, gegėlis, gargolas, berniškė, diltis, virstas, skiebti, seja, nuoskyna, lauknešys, saiknas, kermuo.

Antraštė:

kìlpa

Straipsnelis:

žr. kalpa

Šaltinis:

Куркина 1980 (1982), 28

Antraštė:

kìlpa

Straipsnelis:

žr. kalpa

Šaltinis:

Топоров ПЯ I-K, 176–178

Antraštė:

kìlpa

Straipsnelis:

žr. kalpa

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 176–178

Antraštė:

kìlpa

Straipsnelis:

Pr. *kilp- atstatoma pagal vietovardį Kilpe. Siejama su lie. kìlpa, la. cil̃pa.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 365

Antraštė:

kìlpa

Straipsnelis:

žr. kilpoti

Šaltinis:

Варбот 1986–1987 (1989), 55–57

Antraštė:

kìlpa

Straipsnelis:

Watkinsas [The American Heritage Dictionary of Indo-European Roots, Boston, 1985, 29] nuo proide. *kelp- ‘laikyti, turėti’ atskiria keletą germanų vardažodžių: s. ang. hælftra ‘apynasris, kilpa’ (< *half-tra-), helma ‘vairas’ (< *helf-man), hielfe ‘kotas, rankena’; s. v. a. halb ‘rankena’, halftra ‘apynasris, kamanos, vadelės’ ir galiausiai kartu keletą baltų žodžių: lie. kìlpa ‘running knot, noose, snarc’, la. cil̃pa ‘t. p.’ (< ‘*±glemžikas, savanaudis’), lie. kálpa ‘crosspiece supporting frame of a sled’ [6 išnaša: plg. Pokorny IEW, 926, kuris šiuos germ. ir bl. žodžius gana neįtikinamai sieja su lo. scalpō ‘plėšti, plyšti, draskyti’ ar ang. half.]). Šie germ. ir bl. žodžiai galėtų būti priskirti mūsų etimonui *klep- ‘±dėti ranką ant’, jei juos laikysime naujesniais, pamatinio ablauto laipsnio, išvestais iš nulinio laipsnio *kl̥p-. Taigi proide. veiksmažodinė šaknis *klep ‘±dėti ranką ant’ reprezentuota bl., germ., lo., gr. ir toch. kalbose. Visos šios kalbos paliudija, įrodo buvus ide. prezentą *klep-(y)e/o- su originalia metaforine reikšme ‘vogti’. Šis metaforinis reikšmės išplėtimas, atrodo, visiškai užkariavo šią šaknį daugelyje k. grupių, vis dėlto paliko keletą semantiškai izoliuotų vardažodžių – darinių bl. ir germ. kalbose. [Dar žr. slepiu]

Šaltinis:

Adams 1989, 243