Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klausti.

Antraštė:

kláusti

Straipsnelis:

žr. klausyti

Šaltinis:

Mažiulis 1961, 248

Antraštė:

kláusti

Straipsnelis:

Lie. klausti, la. klaust galbūt kaip ‘girdės (will hear)’ (pirminė reikšmė – būsimojo laiko darinio) giminiškas klausyti, la. klausīt.

Šaltinis:

Buck 1949, 1265

Antraštė:

kláusti

Straipsnelis:

[12 išnaša:] Kad lie. klausia ‘[ang.] asks’ kilmės atžvilgiu nėra formos *k̑leu̯-ə₁si̯e/o dezideratyvas, kaip buvo įtikinėta W. P. Schmido, Lit. kláusti ‘fragen’ und das altind. Futurum, IF 1962, LXVII, 1–15.

Šaltinis:

Hollifield 1981, 169

Antraštė:

kláusti

Straipsnelis:

Nustatytasis ide. *neu̯(H)-s-, esantis šalia *neu̯(H)-, turi bent formalią paralelę *k̑leu̯-s- (plg. ved. śruṣ […] ‘klausyti, būti klusniam’ = ‘girdėti [norėti]’; lie. praes. kláusiu; toch. A klyoṣ B klyauṣ, s. bulg. slyšati, taip pat s. saksų klust, s. v. a. hlosēn), esančiame greta *k̑leu̯- (ved. [59] śru, hom. κλυ- ir kt.). Praes. śróṣate, „futuro“ śroṣyáti ir lie. kláusiu ‘frage’ (abu paprastai reiškia ‘aš noriu girdėti’) buvimas greta vienas kito nurodo *néu̯(H)-s-o/e- (gr. νεύω) šalia *néu̯(H)-s-i̯o/e- (lie. niausiù) egzistavimo tikėtinumą.

Šaltinis:

García-Ramón 1993 (1994), 58–59

Antraštė:

kláusti

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos žodžiai, kuriems, atsižvelgiant į pokirtinio balsio sinkopę ir dėl jos atsiradusį antrinį akūtą, mėginama rasti naujus aiškinimus: […] kláusia < *klaũsija. Šaknis *k̑leu̯s- priklauso aniṭ tipui, taigi lie. akūtas ir balsių kaitos laipsnis *ou̯ laikytini vidine baltų inovacija. Kildintina iš o laipsnio iteratyvo *k̑lou̯s-ei̯e-. Specifinis baltoslaviškas ide. prezento priesagos *-ei̯e- perdirbimas lėmė, kad kalbamąjį veiksmažodį pralietuvių kalboje tęsė praes. *klaũsija, inf. *klaũsyti [24 išn.: Dėl e(i̯) > i(i̯) plg. s. sl. trĭje, lie. trỹs < *tríi̯es < *tréi̯es. Vėliau priešbalsinis ii̯ (praes.) pakeistas priešpriebalsiniu alternantu ī ir atsirado inf. -īti pagal pirminių veiksmažodžių su santykiu ii̯-V : ī-C pavyzdį, plg. lìjo : lýti, ˚gijo : gýti, vìjo : výti. Pastarasis santykis atsirado dėl pakitimo *iHV > *ii̯V, plg. lìjo < *li.i̯ā < *li.HaH- < *liH-eh₂-, bet lýti < *liH-C.]. Dėl sinkopės išnykus pokirtiniam i, pagal susidariusią formą praes. kláusia (su kompensaciniu diftongo pailgėjimu) pasidarytos ir naujesnės formos praet. kláusė, inf. kláusti, sukeliančios pirminio veiksmažodžio įspūdį. Taip atsiradusi forma kláusia prilygo tokiems iteratyviniams seṭ šaknų prezentams kaip s. lie. mókia < *mā́kii̯a, ródžia <*rā́dii̯a, vóžia < *u̯ā́žii̯a, kurių rekonstrukcija su -ija, remiantis inf. mókyti, ródyti, vóžyti [25 išn.: Greta praes. vóžija LKŽ XIX 972.], nekelia jokių abejonių. Taip pat galima paaiškinti ir akūtinius prezentus láužiu (greta iter. inf. láužyti), spáudžiu (iter. inf. spáudyti), žr. Smoczyński 2001, 151. Dar pastebėtina, kad veiksmažodžio gesýti, praes. gẽso s. lie. kalboje ir tarmėse sutinkamas ir senesnis prezentas gẽsia, o perkeltine reikšme ‘schlagen, einhauen auf’ šalia gẽso išlikusi ir nekontrahuota forma gẽsija, žr. LKŽ III 276. Bammesbergerio bandymas (1991) lie. kláusia akūtą aiškinti suponuojant vr̥ddhi darinį vardažodį *kláusa, tapusį pamatu denominatyviniam veiksmažodžiui, yra įdomus, tačiau trūkstant paralelių raidos pavyzdžių laikytinas silpnesne alternatyva nei siūloma raida […].

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 159–160