Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: klekėti, treitas, garmulyti, akis, gainioti, knaistės, ratavežys, tabaluoti, plasnas, bulverkas, gilbti, -sta, dukšterti, dubti.

Antraštė:

klekė́ti

Reikšmė:

klappern; glucksen

Straipsnelis:

žr. klabėti

Šaltinis:

Otrębski 1963a, 25

Antraštė:

klekė́ti

Reikšmė:

barškėti

Straipsnelis:

Pr. *klek- atstatoma pagal vietovardį Clekine. Numanomas ryšys su la. kleķe, kleķene; kleķêt ir pan. (ME II, 221) arba su lie. klekė́ti ‘barškėti’, klekénti, klẽkinti, taip pat plg. klẽkas ‘purvas, mėšlas’ ir pan.; klekė̃, klẽkenas ‘karvės išmatos’, klẽkena; klẽkis ‘kad daug kleka, kalba’; ‘suzmekėlis’ ir pan. (LKŽ VI, 39–43); sl. *klekъ, *kleknǫti, *klekъtati ir kt. (žr. Fraenkel LEW, 268).

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 56

Antraštė:

klekė́ti

Reikšmė:

šusti, pūti, sukristi tarškinti (apie kleketą), kleketuoti; kriuksėti; garsiai kalbėti, juoktis; kliukėti (apie skystį); virti, kunkuliuoti

Straipsnelis:

R. клeкнуть ‘vysti, raukšlėti, džiūti’ galėtų būti siejamas su aptariamuoju lietuvių kalbos veiksmažodžiu, bet funkciškai jis artimesnis lie. intarpiniams veiksmažodžiams klèkti, kleñka, klẽko ‘tenėti; krešėti; akti’. Aptariamasis lietuvių kalbos veiksmažodis gali būti lyginamas su bžn. sl. клекътати ‘schreien’; r. клектáть, клекчý ‘kleketuoti (apie plėšrius paukščius)’; s. sl. klьčitati, klьčištǫ, klьčišteši ‘заставлять стучать’; slov. kleketáti ‘griausti, belsti; terškėti, terkšti; pliauškėti’; le. klekotać, klektać ‘krekėti; plepėti’, nes yra savarankiški reduplikaciniai imitatyvai, susiję su garsažodžiu *kle-.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 137; 131