Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kluonas, dumšlinti, dievas, skindelis, kristi, bruzdėti, burbulis, gluosniuotis, šnaresys, ėglynas, šliurpis, gagenti, vilkolakis, druzgėti, žėdoti, tverti, murgai, kėdė, brazgėti, mokykla, timsras, žviedras, lamežis, ropunė, siuvėja, uosynas, sandėliukas.

Rezultatai

Antraštė:: klúonas
Reikšmė:: klojimas
Straipsnelis:: Leksema клуня (plg. lie. klúonas ‘klojimas’) vartojama Ukrainos teritorijoje (Volynė) nuo XVI a. antrosios pusės. 1600 m. (Rovensko sr. Rovensko raj.): клюня.
Šaltinis:: Непокупный 1976, 174

Antraštė:: klúonas
Straipsnelis:: [Briukneris (Brückner A., Litu-slavische Studien I) klysta, šiuos bl. žodžius laikydamas slavizmais:] la. kluõns (comm.) ‘kluonas’, lie. klúonas – r. клуня. Jaunius (Явнис К., Поневежские говоры лит. яз., 128) teigia, kad lie.-la. žodis yra pamatuotas šaknimi klā́- (la. klât, lie. klóti, r. класть). Jeigu tai tiesa, tada, matyt, r. клуня yra baltizmas.
Šaltinis:: Endzelīns DI I, 106

Antraštė:: klúonas
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. клу́ня (su клю́ня ir kitais variantais) ‘daržinė javams ar šiaudams (retai šienui) krauti, kluonas, klojimas’, žr. A(K) 235 nr. (plg. AK 236 nr.), ДС 97, ДС II 89; БРС 394; Jablonskis LŽ 90–92. Ta pačia reikšme jį dar pažįsta rusai, ukrainiečiai; žinomas kłunia ir lenkų tarmėse, plg. SJP II 375, Zdancevičius ZPSS 289, 300 (čia ir naujai iš lietuvių pasiskolintas kłᵘonas). Veikiau senas baltizmas, negu vėlesnių laikų lituanizmas; plg. lie. klúonas (la. kluõns). Etimologijos literatūrą apžvelgia Fasmeris ЭСРЯ II 255, Slavskis SEJP II 276.
Šaltinis:: Urbutis 1969a, 61–62

Antraštė:: klúonas
Straipsnelis:: [Recenzuojamas V. Kiparskio rusų istorinės gramatikos trečias tomas, kuriame aptariami ir literatūrinėje rusų kalboje vartojami baltizmai]. R. клу́ня (nuo 1862 m.) < lie. klúonas.
Šaltinis:: Sabaliauskas 1977, 384