Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: koserė, blakė, kelis, dumšlėtis, paliūtė, būžukas, katelis, rungintis, spygsėti, pažvilti, mėnulis, švarkas, laivoti, kabõris, draika, ramtyti, uma, birda, dalba, važis, almuo, kraipus, kraipyti, nesivaimėti, švilys, brauktas, niekada, dovyti, drabantas, spragilas, aulinas, žverb lus.

Antraštė:

koserė̃

Reikšmė:

Luftröhre

Straipsnelis:

žr. kosėti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 243

Antraštė:

koserė̃

Straipsnelis:

Pr. cosy ‘ryklė’ (nom. sg. f.) semantiškai tiksliausias lie. atitikmuo – lie. koserė̃, plg. kósergalis ‘koserės galas’, ‘ryklė’, koserìs, kosiurė̃, kosurė̃. Lietuvių kalboje šie žodžiai siejasi su kósėti, kuris kai kuriose tarmėse išlaikęs atematinio asmenavimo pėdsakus (kósti). Koserė̃, kosurė̃ taip pat kažkada priklausė archajiškam kamienui su priebalsiu [136]. Šalia ide. *kᵘ̯ās-(*kᵘ̯əs)-i̯o-, *kᵘ̯ās-lo- ir pan. (žr. Pokorny IEW, 649) bei jų sąsajų su kosulio pavadinimais kitose kalbose (plg. la. kãsêt : kãsus, kãsa, kasis, r., ukr. кáшель, bulg., maked. кàшлица, s.-kr. ка̏шаль, le. kaszel ir kt.) ide. kalbose aptinkamos labai artimos formos *kᵘ̯as-i̯o-, *kᵘ̯as-lo-, reiškiančios pintą dėžutę, vamzdelį (žr. Pokorny IEW, 635). Plg. lo. quālum, quālus ‘pintinė’ (iš *ku̯aslom); ypač prasl. *košь ‘pintinė, pinta dėžutė’ ir pan., bulg. кош, s.-kr. кȍш, le. kosz, r. кош ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 135–136