Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kramstyti, meleta, drankis, verčia, apgėlinis, platus, karšė, statinis, aikštytis, kaitulys, garbas, balnas, linamarka, gruminėti, žaliaukės, kuosia, dūmas, -a, glodnus, stelbti, namudarys, į bobą (bobutę), gerti, sėta, matrus, atkarpas, alkas (alka), valyti, ungsti, skapsnė, blakis, ragolė, gristi.

Antraštė:

kramstyti

Straipsnelis:

Pr. krumstus ‘kaulo gurnas’, ‘piršto sąnarys’, ‘krumplys’ absoliučiai tikslus atitikmuo – Sirvydo krūſtus = krumstus), žr. LKŽ VI, 704; krumstus (plg. krumstinis, krùmst) šalia standartinės formos su kitu atliepimu – kramstus; taip pat plg. kramstùkas [209] ‘nuograuža’, kramstyti (krámst), krámsčioti, krámsterėti, krámstelėti, krámstelti ir pan. (LKŽ VI, 413–414) šalia krim̃sti ‘graužti’, kramtýti, kramsė́ti, kramsnóti, krèmsti ir pan. Latvių kalbos pavyzdžiai nėra tokie tikslūs, bet patvirtina esant tą patį kamieną: krum̃stalas, krumstales, žr. ME II, 287, bet ir krim̃stals, krim̃stala, krimstele ir netgi krumslata (= krimstala, tiksliau – krumstala), bet ir kramsts (ME II, 641, 654; EH 258, 279, 287) šalia kràmstît, krìmst, kram̃tît ir pan. (plg. krȩm̂stīt EH 649). Būdingi ir slavų pavyzdžiai, t. y. sl. *xrǫst- (: xrust-) ir *xrest- tęsiniai (žr. Sławski SlOc 1947, XVIII, 274; SEP I, 84–85) : s. le. chrąst ‘vabalas’; r. хряст, хря́стать, хрящ, slov. hrèst, hrèstati, hrèšč ir pan. Jie atspindi pradines formas *kromst- : *skromst- : *kremst- : *skremst-. Slavų *xrǫst- tipo formos tiksliai siejasi su lie. skrumstùs ‘grikšintis’ (‘хрустящий’) ir pan. tipo, la. skrumstala, skrim̃stala, skrem̃stele (: krem̃stele), skremsteļaîns, skremste, skrim̃stinât ir pan. (ME III, 891, 893, 899; EH 510); žodžio pradžios sk- patvirtina ir kiti tos pačios šaknies žodžiai, bet kitokios darybos (plg. la. skrum̃slis, krum̃slis, lie. krumslỹs; la. skrùmsla; lie. skrumplỹs : krumplỹs ir pan.). Tačiau slavų pavyzdžiai fiksuoja kitą semantinio vystymosi kryptį negu baltų.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 208–209