Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kreipti, akvatus, knibti, kaboru, sėsčias, botagas, sermėga, raupas, glizdens, trinyčiai, bulundis, -ė, pamesti, svelis, rausis, kernikė, privikėti, ve, amžius, rurėti, kumpti, mieras, raguitės.

Rezultatai

Antraštė:: kreĩpti
Straipsnelis:: žr. gverti
Šaltinis:: Топоров 1982 (1985), 128–131

Antraštė:: kreĩpti
Straipsnelis:: J. Endzelynas (ME II, 280 s. v. kript, 287 s. v. krupis) kai kuriose latgalių patarmėse fiksuojamam veiksmažodžiui krip ‘sustirti (nuo šalčio)’ siūlo tokią etimologiją: veiksmažodis kript ‘sustirti (nuo šalčio)’ reiškiantis dar ir ‘sumažėti, susitraukti’ bei ‘išdžiūti’ yra fonetinis veiksmažodžio krupt ‘susitraukti, sunegaluoti, nusilpti, lindėti namie, skilti, pūti’ variantas, o pastarasis siejasi su lie. krùpti ‘šašti, susti’, la. krupis ‘rupūžė’, s. sl. крупа ‘trupinys’, s. ang. hruf ‘šašas’, hréof ‘šiurkštus, gruoblėtas’. J. Endzelyno siūlymas nepriekaištingas dėl fonetikos (plg. la. dript ir drupt ‘trupėti’), tačiau nepriimtinas dėl semantikos. Mūsų nuomone, la. kript siejasi su slov. krepen sustiręs’ ir skrepeniti ‘(nuo šalčio) sustirti. La. ir slov. leksemos [8] bei s. sl. КРѢПЪ, bulg. крéпък, r. крепкий, le. krzepki yra giminiški su s. isl. hroefa ‘pernešti, nukelti’, kimr. eraff ‘stiprus’. Antrinę la. ir slov. kalbų reikšmę ‘sustirti’ galima paaiškinti pirmykšte reikšme (plg. le. krzenąć ‘užšalti, sušalti’). Zubatý (AfslPh XVI 397) nuo sl. КРѢПЪ, bulg. крéпък, r. крепкий atskiria s. č. křepký ‘žvalus’, křepčiti ‘šokti’, slovk. krepký ‘judrus’ ir pastarąją žodžių grupę gretina su lie. kreĩpti, krỹpti. E. Bernekeris, M. Fasmeris tokiems Zubato samprotavimams nepritaria, nes č. ir slovk. leksemų reikšmes ‘žvalus’, ‘judrus’ galima paaiškinti pirmąja reikšme. Jeigu taip, tuomet la. lytis kript ‘(nuo šalčio) sustirti, išdžiūti, susitraukti’ yra giminiška la. dial. kraipît ‘iškreipti, iškraipyti, sudarkyti’, lie. kraipýti ‘искажать, искривлять’, kreĩpti ‘направлять, наводить, устремлять, кривить’, krỹpti ‘клониться, коситься, поворачиваться’ ir ko gero, su s. isl. hreifi ‘riešas, plaštaka’. La. dial. krùpt ‘susitraukti, sunegaluoti, nusilpti’ yra fonetinis kript ‘sustirti (nuo šalčio), išdžiūti, susitraukti’ variantas. La. dial. veiksmažodis krupt ‘skeldėti, pūti’ yra veiksmažodžio krupt ‘susitraukti, sunegaluoti, nusilpti, tupėti namie’ homonimas ir su aptariama žodžių grupe etimologiškai nesisieja. La. krupt ‘skeldėti, pūti’ giminiškas lie. krùpti ‘susti, šašti’, la. krupis ‘rupūžė’.
Šaltinis:: Брейдак 1977b, 7–8

Antraštė:: kreĩpti
Straipsnelis:: [Pateikiame išskirtines pr.-sl. kalbų izoleksas (pastarosios neturi atitikmenų ryt. baltų kalbose). Vienas šių izoleksų tipų yra konvergencinė inovacija, kuri įgalina daryti prielaidą apie bendro tarminio kontinuumo saitus su tam tikra trečiąja tarme ir pasirėmus tokiais saitais spėti pastarąją veikus bendrą pirmų dviejų tarmių kontinuumą:] Prasl. krěsъ ‘birželio 24-oji, laužas, Joninių ugnis, saulagrįžtis, saulėgrįža’ (s.-kr. kri??jes, slov. krȇs, s. r. крѣсъ) artimiausias atitikmuo yra pr. kresze, krysze ‘pagonių vasaros šventė’, kurio nėra rimto pamato laikyti skolinių iš s. le. ar lechitų kalbos. Svarbiausias argumentas, įgalinantis pr. kresze laikyti slavizmu remiasi klaidinga prasl. krěsъ etimologija. Esą prasl. krěsъ siejasi su lie. kreĩpti ‘atgręžinėti, atsukinėti, gręžioti, sukioti’, kraipýti ‘į šalis sukioti’ (krěsь < *kroip-s-). Tiesą sakant prasl. krěsъ siejasi su prasl. krasa ‘цвет жизни, atgaivinimas, pagyvėjimas’.
Šaltinis:: Мартынов 1988, 29

Antraštė:: kreĩpti
Straipsnelis:: Pr. *kraip-s- atstatoma pagal vietovardį nomina propr. Craypse. Taip traktuojant šaknį, bl. *kraip- : *kreip- : *krĭp- siejasi su lie. kreĩpti, kraipýti, krỹpti ir pan.; la. kraipît (ME II, 256), latg. kript ‘stingti’, ‘trumpėti’, ‘džiūti’ (ME II, 280) [144]. Ide. *(s)kreip- (Pokorny IEW, 937) atsispindi s. isl. hreifi ‘riešas’ ir ypač poetizme hreifa ‘suptis’, žem. isl. (н.-исл.) hreifa ‘judėti’, taip pat prasl. *krěpso-, iš kurio s. sl. КРѢСИТИ ir pan., s.-kr. ỳскренути ir kt. Sl. krěp- gana artima bl. kraip- : kreip-, *krī̆p- semantikai (le. krzepczyć ‘šokti’, č. křepčiti, slovk. krepčit ‘gestikuliuoti’ ir pan. šalia lie. kraipýtis;taip patplg. č. křepký ‘greitas’, ‘gyvas’, ‘judrus’, slovk. krepký šalia lie. kraipùs ‘judrus’, ‘guvus’, ‘lengvai pasukamas’ (LKŽ VI, 403) ir kt. Tikėtina pradinė reikšmė – ‘sukiotis’, ‘judintis’ ir pan.
Šaltinis:: Топоров ПЯ K–L, 143–144