Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kriaušė, ratpisa, saiknus, šilkas, benkis, elgetis, birgalas, spragėti, gyslė, vakar, žegoti, vogonas, ašmenys, boti, skardinti, guirė, ankstain(i)ais, avikiena, bruška, spledėti, brįsti, gurlas, katynas, parda, kelys, tienė.

Antraštė:

kriaušė

Reikšmė:

Birne

Straipsnelis:

žr. grožis

Šaltinis:

Kiparsky 1966, 77–78

Antraštė:

kriáušė

Straipsnelis:

Lie. kriáušė : krùšti, kraušýti ‘grūsti, trinti, smulkinti’; semant. paralelės – sl. *gruša : grušiti ‘smulkinti, trinti’, *kruša : *krušiti ‘t. p.’; lo. pirum ‘kriaušė’ < *pirsom; gr. ἄπιον ‘t. p.’ < *-pisom; pastarieji originaliai aiškinami kaip ide. *peis- ‘krušti, grūsti’ dariniai. Remdamasis minėtosiomis slavų lytimis, O. Trubačiovas grupę kriaušės pavadinimų aiškina kaip vedinius veiksmažodžių, reiškiančių ‘smulkinti, grūsti, trinti’, o tai „gerai dera su tokia krintančia į akis kriaušės ypatybe[...] kaip grūdėta jos minkštimo struktūra“ [ЭССЯ VII, 156]. V. Toporovas, aptardamas šią etimologiją ryšium su pr. crausy ‘kriaušė’, nominacijos požymiu siūlė laikyti ne grūdėtumą, o, priešingai, ‘prigrūstumo, išsipūtimo’ motyvą [Топоров ПЯ K–L, 171].

Šaltinis:

Орел 1986–1987 (1989), 224–225

Antraštė:

kriáušė

Straipsnelis:

Augalas pirus ir jo vaisius pirum rytinėse ir vakarinėse slavų kalbose vadinamas груша (plg. r. грýша, le. grusza, č. hruška ir t. t.). Tačiau lenkų kalbos tarmėse dar žinomi kruša, kaš. kreša, luž. ž. kruša, kšuša, luž. a. krušva [73]. Šių žodžių pradžioje yra [k]. Neabejotina, kad šis reiškinys glaudžiai susijęs su analogišku faktu baltų kalbose (plg. lie. kriáušė, pr. crausos, crausy). Bulgarų ir serbų-kroatų kalbos nuosekliai atspindi [k]: bulg. крýша, s.-kr. крy̏шка. Pagal šį požymį jie glaudžiai prisišlieja prie baltų kalbų.

Šaltinis:

Бернштейн 1961, 73–74

Antraštė:

kriáušė

Straipsnelis:

Pr. crausy ‘kriaušė’, ‘kriaušės medis’ turi atitikmenų rytų baltų kalbose. Plg. lie. kráušia (MŽ 99; J.), kráušė (Clavis Germ-Lith. II, 25; Lex. Lith. 18; Klein Gramm. Litv. 62; Kurschat ir kt.), kráušis; kriáušia (Ruhig Litt.-D. 75; Kurschat I, 242; Juškos žod.), kriáušė, kriaušis (Brodowskij, Lex. Germ.-Lithv.; Ostermeyer, Neue Lit. Gramm., 19), žr. LKŽ VI, 477, 568–569; la. kraûsis, kŗaušu kuoks (ME II, 264–296); la. grauše yra kontaminacijos rezultatas. [169] Lie. kráušia laikomas ne tik skoliniu iš prūsų, bet dar ir išlikusiu prūsų kalbos reliktu. Iš slavų kalbų plg.: kaš. kreša, krëška, s. le. kruszka, luž. a. krušwa, krušej, krušeń, bulg. крýша, s.-kr. крy̏шка, круша, s. r.–bažn. sl. круша, ir kt. Plg. su skardž. prieb.: r., br., ukr. грýша, slovk. hruša, č. hruše < grous-i̯ā sudaro vienodų leksemų grandinę.

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 168–170

Antraštė:

kriáušė

Straipsnelis:

Lie. kriáušė, kráušė, la. krausis ‘Birn(baum)’, pr. crausy ‘Birnbaum’: bulg. kruša ‘Birne’; sl. -š- greičiausiai iš *-chi̯- (plg. s. sl. duša iš *duchi̯a). Gali būti, kad šiai žodžių grupei galima priskirti ir lie. plaũšas, plū̃šas ‘(Bast) faser’, jei E. Frenkelio etimologija (LEW 609), kuris šį žodį sieja su s. ang. fléos, flíes ‘Vlies’ ir vok. Flaus, Flausch, yra teisinga. Šį žodį galima lyginti su lie. plúošas, plúoštas ‘Bastfasern’ ir su lie. plė́šti ‘reiβen, zerren’.

Šaltinis:

Каралюнас 1966, 116

Antraštė:

kriaušė

Straipsnelis:

žr. pušnis

Šaltinis:

Kazlauskas 1968f, 324

Antraštė:

kriáušė

Straipsnelis:

žr. varna

Šaltinis:

Poljakov 1997, 65–66

Antraštė:

kriáušė

Reikšmė:

Birne, Birnbaum

Straipsnelis:

Pr. crauʃy ‘birnbom’/ ‘Birnbaum’ & crauʃios ‘birne’ < nom. sg. f. *krausī, nom. pl. f. *kraus ̕ās (Mažiulis 2, 226–268). Bl.-sl. *krāuši̯ā- (Trautmann 1923, 140) > lie. kr(i)áušė, kráušis ‘Birne, Birnbaum’, kriáušia ‘t. p.’, la. krausis ‘t. p.’; plg. sl. *kruša ‘pear(-tree)’ ir jo bendrašaknius vedinius (žr. Trubačev 13, 47–51; Schraden & Nehring 1, 148).

Šaltinis:

Blažek 2001b 42