Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kriaušė
.
Rezultatai
Antraštė:
kriaušė
Reikšmė:
Birne
Straipsnelis:
žr.
grožis
Šaltinis:
Kiparsky 1966
, 77–78
Antraštė:
kriáušė
Straipsnelis:
Lie.
kriáušė : krùšti, kraušýti
‘grūsti, trinti, smulkinti’; semant. paralelės – sl.
*gruša : grušiti
‘smulkinti, trinti’,
*kruša : *krušiti
‘t. p.’; lo.
pirum
‘kriaušė’ <
*pirsom
; gr.
ἄπιον
‘t. p.’ <
*-pisom
; pastarieji originaliai aiškinami kaip ide.
*peis-
‘krušti, grūsti’ dariniai. Remdamasis minėtosiomis slavų lytimis, O. Trubačiovas grupę kriaušės pavadinimų aiškina kaip vedinius veiksmažodžių, reiškiančių ‘smulkinti, grūsti, trinti’, o tai „gerai dera su tokia krintančia į akis kriaušės ypatybe[...] kaip grūdėta jos minkštimo struktūra“ [ЭССЯ VII, 156]. V. Toporovas, aptardamas šią etimologiją ryšium su pr.
crausy
‘kriaušė’, nominacijos požymiu siūlė laikyti ne
grūdėtumą
, o, priešingai, ‘prigrūstumo, išsipūtimo’ motyvą [Топоров ПЯ K–L, 171].
Šaltinis:
Орел 1986–1987 (1989)
, 224–225
Antraštė:
kriáušė
Straipsnelis:
Augalas pirus ir jo vaisius pirum rytinėse ir vakarinėse slavų kalbose vadinamas
груша
(plg. r.
грýша
, le.
grusza
, č.
hruška
ir t. t.). Tačiau lenkų kalbos tarmėse dar žinomi
kruša
, kaš.
kreša
, luž. ž.
kruša, kšuša
, luž. a.
krušva
[73]. Šių žodžių pradžioje yra [
k
]. Neabejotina, kad šis reiškinys glaudžiai susijęs su analogišku faktu baltų kalbose (plg. lie.
kriáušė
, pr.
crausos, crausy
). Bulgarų ir serbų-kroatų kalbos nuosekliai atspindi [
k
]: bulg.
крýша
, s.-kr.
крy̏шка
. Pagal šį požymį jie glaudžiai prisišlieja prie baltų kalbų.
Šaltinis:
Бернштейн 1961
, 73–74
Antraštė:
kriáušė
Straipsnelis:
Pr.
crausy
‘kriaušė’, ‘kriaušės medis’ turi atitikmenų rytų baltų kalbose. Plg. lie.
kráušia
(MŽ 99; J.),
kráušė
(Clavis Germ-Lith. II, 25; Lex. Lith. 18; Klein Gramm. Litv. 62; Kurschat ir kt.),
kráušis; kriáušia
(Ruhig Litt.-D. 75; Kurschat I, 242; Juškos žod.),
kriáušė, kriaušis
(Brodowskij, Lex. Germ.-Lithv.; Ostermeyer, Neue Lit. Gramm., 19), žr. LKŽ VI, 477, 568–569; la.
kraûsis, kŗaušu kuoks
(ME II, 264–296); la.
grauše
yra kontaminacijos rezultatas. [169] Lie.
kráušia
laikomas ne tik skoliniu iš prūsų, bet dar ir išlikusiu prūsų kalbos reliktu. Iš slavų kalbų plg.: kaš.
kreša, krëška
, s. le.
kruszka
, luž. a.
krušwa, krušej, krušeń
, bulg.
крýша
, s.-kr.
крy̏шка, круша
, s. r.–bažn. sl.
круша
, ir kt. Plg. su skardž. prieb.: r., br., ukr.
грýша
, slovk.
hruša
, č.
hruše
<
grous-i̯ā
sudaro vienodų leksemų grandinę.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 168–170
Antraštė:
kriáušė
Straipsnelis:
Lie.
kriáušė
,
kráušė
, la.
krausis
‘Birn(baum)’, pr.
crausy
‘Birnbaum’: bulg.
kruša
‘Birne’; sl.
-š-
greičiausiai iš *
-chi̯-
(plg. s. sl.
duša
iš *
duchi̯a
). Gali būti, kad šiai žodžių grupei galima priskirti ir lie.
plaũšas
,
plū̃šas
‘(Bast) faser’, jei E. Frenkelio etimologija (LEW 609), kuris šį žodį sieja su s. ang.
fléos
,
flíes
‘Vlies’ ir vok.
Flaus
,
Flausch
, yra teisinga. Šį žodį galima lyginti su lie.
plúošas
,
plúoštas
‘Bastfasern’ ir su lie.
plė́šti
‘reiβen, zerren’.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 116
Antraštė:
kriaušė
Straipsnelis:
žr.
pušnis
Šaltinis:
Kazlauskas 1968f
, 324
Antraštė:
kriáušė
Straipsnelis:
žr.
varna
Šaltinis:
Poljakov 1997
, 65–66
Antraštė:
kriáušė
Reikšmė:
Birne, Birnbaum
Straipsnelis:
Pr.
crauʃy
‘birnbom’/ ‘Birnbaum’ &
crauʃios
‘birne’ < nom. sg. f. *
krausī
, nom. pl. f. *
kraus ̕ās
(Mažiulis 2, 226–268). Bl.-sl. *
krāuši̯ā-
(Trautmann 1923, 140) > lie.
kr(i)áušė
,
kráušis
‘Birne, Birnbaum’,
kriáušia
‘t. p.’, la.
krausis
‘t. p.’; plg. sl. *
kruša
‘pear(-tree)’ ir jo bendrašaknius vedinius (žr. Trubačev 13, 47–51; Schraden & Nehring 1, 148).
Šaltinis:
Blažek 2001b
42
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas