Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
krosnis
.
Rezultatai
Antraštė:
krosnis
Straipsnelis:
Lie.
krosnis
, la.
krāsns
pirm. reikšmė ‘krosnis iš akmenų’ ar ‘akmenų krūva’, galbūt giminiški la.
krāt
‘krauti, rinkti’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 476
Antraštė:
krósnis
Straipsnelis:
Oset.
x˳yz|xuz(æ)
‘spalva; paveikslas; portretas; išvaizda’. Gretinama su sogdų
kršn
‘išvaizda; veidas’,
kršn’w
‘gražus’,
qršn’wty’
‘grožis’ (Benveniste. TSP 257; VJ 113; Henning, Al XIV 507; Gershevitch §§357, 1070). […] Sogdų
kršn, kršn’w
vargu ar reikia atskirti nuo s. i.
kr̥ṣna-
‘juodas’ (taip pat ir dievo Krišnos pavadinimas), lie.
kéršas
‘juodas su baltomis dėmėmis’. Galima prieštarauti, kad ‘juodas’ ir ‘gražus’ semantiškai nesuderinami. Bet taip nėra. Prisiminkime, kiek susižavėjimo žodžių poezijoje ir prozoje buvo pasakyta apie ‘juodas akis’. Patys švariausi ir skaidriausi šaltiniai tiurkų kalbose vadinami
qarasu
‘juodas vanduo’. Osetinų kalboje
saw læppū
‘juodas vaikinas’ skamba kaip ‘šaunus jaunuolis’. Galima pateikti ir tiesioginę semantinę paralelę: č. le.
chory
‘juodas’ greta r. (dial.)
хорость, хорости
‘grožis; malonumas’ (Трубачев, ЭССЯ VIII 83, 79). Su s. i.
kr̥ṣna-
reikia gretinti ir s. sl.
krasьnъ, krasa
. Egzistuojančios etimologinės prielaidos (s. isl.
hrósa
‘girtis’, lie.
krósnis
, lo.
corpus
‘kūnas’) nepatikimos. Žodžiai
красний
ir
черный
kartu su s. i.
kr̥ṣna
suponuoja bendrą pagrindą
*ker(s)-
spalvai pavadinti (Pokorny IEW, 583).
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 274
Antraštė:
krósnis
Straipsnelis:
žr.
krūtis
Šaltinis:
Eckert 1970a
, 39
Antraštė:
krósnis
Straipsnelis:
žr.
krauti
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 177
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas