Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: krosnis, gungas, žiabrys, gr(i)audus, aiža, galininkas, dieninė, gavėjas, ačgaras, kukurė, vaĩkas, čirpti, slaugýti, liáutis.

Rezultatai

Antraštė:: krosnis
Straipsnelis:: Lie. krosnis, la. krāsns pirm. reikšmė ‘krosnis iš akmenų’ ar ‘akmenų krūva’, galbūt giminiški la. krāt ‘krauti, rinkti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 476

Antraštė:: krósnis
Straipsnelis:: Oset. x˳yz|xuz(æ) ‘spalva; paveikslas; portretas; išvaizda’. Gretinama su sogdų kršn ‘išvaizda; veidas’, kršn’w ‘gražus’, qršn’wty’ ‘grožis’ (Benveniste. TSP 257; VJ 113; Henning, Al XIV 507; Gershevitch §§357, 1070). […] Sogdų kršn, kršn’w vargu ar reikia atskirti nuo s. i. kr̥ṣna- ‘juodas’ (taip pat ir dievo Krišnos pavadinimas), lie. kéršas ‘juodas su baltomis dėmėmis’. Galima prieštarauti, kad ‘juodas’ ir ‘gražus’ semantiškai nesuderinami. Bet taip nėra. Prisiminkime, kiek susižavėjimo žodžių poezijoje ir prozoje buvo pasakyta apie ‘juodas akis’. Patys švariausi ir skaidriausi šaltiniai tiurkų kalbose vadinami qarasu ‘juodas vanduo’. Osetinų kalboje saw læppū ‘juodas vaikinas’ skamba kaip ‘šaunus jaunuolis’. Galima pateikti ir tiesioginę semantinę paralelę: č. le. chory ‘juodas’ greta r. (dial.) хорость, хорости ‘grožis; malonumas’ (Трубачев, ЭССЯ VIII 83, 79). Su s. i. kr̥ṣna- reikia gretinti ir s. sl. krasьnъ, krasa. Egzistuojančios etimologinės prielaidos (s. isl. hrósa ‘girtis’, lie. krósnis, lo. corpus ‘kūnas’) nepatikimos. Žodžiai красний ir черный kartu su s. i. kr̥ṣna suponuoja bendrą pagrindą *ker(s)- spalvai pavadinti (Pokorny IEW, 583).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 274