Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kubilas
Straipsnelis:
žr. katilas
Šaltinis:
Laučiūtė 1977, 94
Antraštė:
kùbilas
Straipsnelis:
Karaliūno nuomone, lie. kùbilas nėra germanų skolinys. Vienos šaknies su žodžiu kùbilas galėtų būti: lie. kub-árka ‘medinis indelis’, kubarkis ‘medinis kibiras’ (galbūt su sl. priesaga -ka*kub-ara), kùbikas ‘molinis ar medinis indelis’, kubikė ‘medinė sviestinė’ ir kt. Labai varijuoja lie. kùbilas atitikmuo la. k.: kubls ‘der Kübel, Bottich’, kublis, kubla [182]. Tos pat šaknies kaip kubils yra, matyt, ir la. kubucis ‘toks didelis indas’. Lie. ir la. kalboms yra bendri tokie variantai: kùbilas|kubuls (formantų -il-|-ul- kaita gana dažna), kùbikis|kubucis (dėl formantų -ik-|-uk- kaitaliojimosi plg. durùkas ‘kas duria’ greta dūrìkas ir su ta pačia priesaga kùbelas|kubel-elis). Ypač svarbu argumentu, kad lie. kùbilas, la. kubls yra baltiški žodžiai, Karaliūnas laiko tai, kad indui, rykui žymėti lie. k. vartojamas ir normalusis šaknies kùb-ti balsių kaitos variantas su šaknies vokalizmu au, šaknies kuria ir priskiriamas lie. kùbilas, la. kubls, plg. lie. kaubarė, kauborė ‘medinis išskaptuotas indas’. Lie. kùbilas ir la. kubls semantinis ryšys su veiksmažodžiu kùbti ‘linkti’ visai suprantamas, nes pirminė lie. kùbilas reikšmė, matyt, ir buvo ‘išskobtas didelis medinis indas su dėtiniu dugnu’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1970b, 182–183
Antraštė:
kùbilas
Straipsnelis:
kubilas – plg. katilas.
Šaltinis:
Laučiūtė 1977, 94
Antraštė:
kùbilas
Straipsnelis:
Tarp tų faktų, kurie neva palaiko S. Karaliūno mintį, kad tai lietuviškas žodis, sietinas su lie. kùbti ‘linkti prie žemės’, nėra nė vieno, kuris iš tiesų būtų nesuderinamas su įprastine nuomone, jog tai senas slavizmas. Daug paprasčiau tverečėnų kaubarė (kauborė) ‘medinis išskaptuotas indas, medinis dubuo’ nesieti su lie. kùbilas, negu įrodyti jų bendrą kilmę. Einant Karaliūno keliu būtų galima įrodinėti, pvz., lie. kùparas ‘tokia medinė gaubtu viršumi skrynia’ (plg. ir kùparis, kùpartas, kùpras) lietuviškumą, susiejus su lie. (iš)kùpti ‘(iš)kilti, su kaupu darytis, išsigaubti, (iš)pampti’.
Šaltinis:
Urbutis 1972d, 205

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas