Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: katilas, mulas, akvatnus, keltos, noglus, gurbus, sausiena, sudunti, blindis, kapurnė, tulžti, būstymas, žiaudus, pilšis, bursa.

Antraštė:

kãtilas

Straipsnelis:

E. Fraenkelis neatmeta galimybės, jog plačiai vartojamas lietuvių kalboje žodis katilastiesiogiai skolintas iš gotų katil/u/s, nors šalia egzistuoja ir slaviška forma – sen. r. котьлъ, taip pat skolinys iš gotų kalbos. Tuomet analogiškai tiesioginio skolinimosi iš germanų kalbų galimybė turėtų būti taikytina ir žodžiams lie. asilas, kubilas, stiklas. Tačiau, kalbėdamas apie pastaruosius žodžius, E. Fraenkelis jau neabejoja dėl slavų kalbų tarpininkavimo skolinantis iš gotų kalbos. Kur skirti šitokios neaiškios kilmės žodžius: prie germanizmų ar slavizmų? Jeigu slavų kalbų tarpininkavimu ir neabejosime, germaniška kilmė tokių žodžių kaip katilas, asilas, kubilas ir stiklas taip pat neturėtų būti užmiršta ar apeinama. Panašiais atvejais labai aktuali darosi pirminio šaltinio […] problema.

Šaltinis:

Laučiūtė 1977, 94

Antraštė:

kãtilas

Straipsnelis:

Leksema ‘katilas’ yra bendrabaltiška (pr. catils m. ‘katilas’ E 355, lie. kãtilas, la. katls < *katilas m. ‘t. p.’) bei bendrasl. (s. bažn. sl. kotьlъ ‘katilas (varinis indas)’, le. kocieł, kocioł, r. котëл m. ‘katilas’). Šį žodį pirmiausia sl. pasiskolina iš go. *katils ar *katilus ‘katilas’ (: lo. catīnus, deminutyvas catillus m. ‘toks dubuo, dubenėlis’). Baltai katilo pavadinimą perėmė iš sl. (tokia prielaida taptų neišvengiama ypač tada, jeigu go. žodis būtų u-kamieno).

Šaltinis:

Otrębski 1966b, 58

Antraštė:

kãtilas

Straipsnelis:

catils E 355 ‘katilas’ – lygia greta su lie. kãtilas tiesiai ar per sl. kotьlъ – iš go. katils.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 235

Antraštė:

kãtilas

Straipsnelis:

Pr. catils ‘katilas’ yra skolinys iš germanų. Šis žodis pakliuvo į rytų baltų, slavų, fino-ugrų kalbas. Plg. lie. kãtilas, la. katls; le. kocioł, kaš koceł, č. kotel, s.-kr. кòтао, slov. kótəl; r. котëл; e. katel, veng. katlan ir t. t. Baltų ir kai kurie finougrų pavyzdžiai galėjo ateiti per slavus. Senovės germanų žodis, buvęs skolinimosi šaltinis, savo ruožtu yra kilęs iš lo. catīnus arba catīllus ‘dubuo’ ir pan., apie tai žr. Bruch, Festschrift für Kretschmer, 1926, 10.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 267–268