Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kulšis, išvora, žvairas, posmilgė, cypulė, sausėti, blinkčioti, dračytis, kempenė, burgamistras, žariuoti, žviedras, prieskoniai, žiezdra, mūrininkas, ėdžios, čilykoti, bobutuoti(s), deglyčia, baužinti, palėgti, žlugtas, baugšlus, klaptelėti, trokšti, paklydūlis, apgėlinis, blaižyti, traškyti, žuviedas, dešimtinas, ezerkšti, žiaunoti, ilgšas, žvejoti, šabaldoti, žvengelis, grumsčioti, pluškis, žnybti, goti, -ja, erštas, atlykūlis, griausmė, arbūzas, žibė, lėkausis, žiebti, krimkė, skelandė, įkirsti, žįsti, žibirklai, gubšna, skaičius, kaušinas, lipti, limpu, šavalka, šmirgel, šaknis, panašus, kūdrė, gemšė, kriaušius.

Antraštė:

kulšis

Straipsnelis:

žr. klyvas

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 43

Antraštė:

kùlšis

Straipsnelis:

Pr. culczi ‘šlaunis, kulšis’ (nom. sg. f.), tikėtinai rekonstruojama *culczē (: lie. kùlšė) [257]. Artimiausiai siejasi su lie. kùlšė, kùlša, kùlšis (LKŽ VI, 849–850); kulkšìs, kulkšnìs, kulkšnỹs, kul̃kšnas, kulkšnė̃, kulkšna; kul̃kštinas, kùlkšinė, kul̃kštenas, kul̃kštena, kul̃kštymas; galiausiai kul̃nas, kulnìs, kulnė̃ šalia išvestinių – kùlšinti, kulšiúoti, kulkšė́ti, kulkšniúoti, kulkšnóti, kulniúoti, kul̃nyti, kulnė́ti, kulnóti ir pan. (LKŽ VI, 841–846, 849–850; plg. [Vitkausko] Šiaurės rytų dūnininkų žodyną, 158–159). Latvių kalboje taip pat yra tikslus atitikmuo – kùlša, kul̂ša; kulksnis, kulksna, kul̂kša ‘šlaunis’, kulkšņa ‘pažastis’; kulna, kul̂ne (plg. EH, 671). Rekonstruojama neginčijama bl.-sl. forma [258] *kulk- su įvairiais plėtikliais: -n-, -sn-/-šn-, -š- [... 261]. Pati ši forma ne pirminė, o iš *kel- : *skel- ‘lenkti’, ‘kreivinti’ ir pan. (Pokorny IEW, 928).

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 256–261

Antraštė:

kùlšis

Straipsnelis:

(Autorius aiškina armėnų kalbos fonetinės sistemos susidarymą. Ide. *i̯ kai kuriuose junginiuose veikiamas metatezės, po sklandžiųjų ir nosinių sonantų, t. y. po *ri̯, *li̯, *ni̯, pereina į yra, yl, yn). Ide. *kl̥i̯i- arba *kəli̯i- > kʿayl ‘žingsnis’ šalia *skl̥i̯i- arba *skəli̯i > arm. cʿayl ‘kirkšnis’ ? (plg. gr. σκέλος ‘šlaunis; koja’, κῶλον ‘kūno dalis: koja, ranka, galūnė’, lo. calx ‘kulnas, pėda’, lie. kùlšė, kùlšis ‘šlaunis’).

Šaltinis:

Джаукян 1982, 72

Antraštė:

kùlšis

Reikšmė:

Hüfte, Oberschenkel

Straipsnelis:

[Ne visai užtikrintai siejami] pr. culczi ‘šlaunis, kulšis’ (E 138), lie. kùlšis ‘Hüfte, Oberschenkel’, serb. kụk ‘šlaunis, koja Hüftbein’, turbūt taip pat toch. A kolye ‘šlaunis, kulšis’.

Šaltinis:

Euler 1983, 39

Antraštė:

kùlšis

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ку́льша ‘kulšis, šlaunis; (šieno, šiaudų vežimo) kampas, kertė’ БРС 407, plg. Stankevičius К V 118; AK 286 nr., kur кульша nurodomas tarp gubos pavadinimų (plg. br. ля́шка ‘kulšis’ ir ‘guba’); dar žr. Jablonskis LŽ 109, 313. Kaip tarminį žodį pažįsta ir kiti artimieji slavai: r. ку́льша, ку́льжа ‘šlaunikaulis’, ukr. ку́льша ‘šlaunis šieno vežimo (ar kūgio) kampas’, le. kulsza ‘šlaunikaulis, šlaunis’ SJP II 628 (kulsze dgs. ‘šlaunys, strėnos’), ‘šlaunis’ Otrembskis JP XVI 82, GJL I 69, Zdancevičius LP VIII 343, reikšmėmis ‘šlaunikaulis; šlaunis; šieno vežimo (ret. kūgio) kampas’ ZPSS 294 t., 308 (su variantais kulsa, kulš'is ir kt.; 1 ir 3 rkšm. kulsa iš Kudzinovskis ABSl I 224. Iš lie. kùlšis, kùlšė; literatūrą nurodo Fasmeris ЭСРЯ II 413, Frenkelis LEW 308 (papildomai minėtinas Briukneris KZ XLVI (1914) 230).

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 62–63

Antraštė:

kùlšis

Straipsnelis:

[Recenzuojamas T. Sciaškovič

Šaltinis:

Grinaveckienė 1973, 221

Antraštė:

kùlšis

Reikšmė:

бедро

Straipsnelis:

žr. kulšė

Šaltinis:

Стариченок 1989, 432