Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kulti, šmočnus, kankalas, agnis, pasėlys, spėka, gunkšys, mašna, lūpos, brautis, -jasi, elmėti, inkaras, maguoti, bare, imša, geležūnės, stabaras, snarglys, meknė, šviedrus, žerplėti, sintėti, anta.

Antraštė:

kulti

Straipsnelis:

žr. kalti

Šaltinis:

Buck 1949, 607

Antraštė:

kùlti

Straipsnelis:

žr. kalti

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 538–539

Antraštė:

kùlti

Straipsnelis:

žr. kalti

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 51

Antraštė:

kulti

Straipsnelis:

Stango (Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966, 355) knygoje siūloma lie. kulti etimologija kelia abejonių arba dėl fonologinių priežasčių, arba dėl reikšmės, arba dėl abiejų dalykų iš karto.

Šaltinis:

Mann 1970b, 436

Antraštė:

kulti

Straipsnelis:

Daugelyje kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘kulti’, paprastai siejami su sąvoka ‘mušti’, ‘trinti’, (kartais) ‘traukti, tempti’ – priklausomai nuo kūlimo būdo. Lie. kulti, la. kult, pažodžiui ‘mušti’, giminiški lie. kalti, la. kalt, s. sl. koljǫ, klati ‘lazda’, lo. percellere ‘nutrenkti’. Semantiškai plg. it. battere, pranc. battre, pažodžiui ‘mušti’, – iš lo. battuere ‘mušti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 509

Antraštė:

kùlti

Straipsnelis:

Gr. κλάω ‘daužyti, laužyto’ [539…]. Be graikų, skirtingos reikšmės ir skirtingos struktūros veiksmažodines formas randame: lie. kalù, kálti = s. sl. koljǫ, klati ‘smeigti, skelti’ (iš qolə-), lie. kuliù, kùlti (*ql̥-), lo. percello ‘mušti, smogti’. Yra ilgas Pokorno straipsnis, kuriame surinkti labai įvairūs duomenys, žr. Pokorny IEW, 545t.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 538–539

Antraštė:

kùlti

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sudėtingesniais atvejais.] Lie. kuliù, kùlti : s. sl. mlaštǫ, mlatiti (t. y. *moltjǫ, *moltiti) ir sl. (bažn.) vrьxǫ, vrešti (t. y. *vьrxǫ, *verxti); lie. veiksmažodis yra giminiškas su sl. koljǫ, *kolti (s. sl. klati), o slavų veiksmažodis baltų kalbų etimologinių atitikmenų neturi, nors la. vârsms ‘krūva, javai, Haufen, Getreide’ turi [127] šaknį *u̯ers = prasl. *verx-; o la. màltît ‘pamažu mušti, daužyti’ yra panašus į slavišką skolinį. Verta pabrėžti, kad *u̯ers- reprezentuoja seną ide. žemdirbystės terminą (plg. het. u̯aršii̯a- ‘trinti grūdus’ ir lo. verrō ‘šlavinėti (grūdus po kūlimo?)’ (Vasmer REW I, 302, 355; Pokorny IEW, 1169).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 126–127

Antraštė:

kùlti

Straipsnelis:

žr. keltuvė

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 61

Antraštė:

kùlti

Reikšmė:

молотить хелбные злаки

Straipsnelis:

žr. boba, kūlys

Šaltinis:

Веренич 1989, 198