Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kulti
Straipsnelis:
žr. kalti
Šaltinis:
Buck 1949, 607
Antraštė:
kùlti
Straipsnelis:
žr. kalti
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 538–539
Antraštė:
kùlti
Straipsnelis:
žr. kalti
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a, 51
Antraštė:
kulti
Straipsnelis:
Stango (Stang, Vergleichende Grammatik der baltischen Sprachen, Oslo, 1966, 355) knygoje siūloma lie. kulti etimologija kelia abejonių arba dėl fonologinių priežasčių, arba dėl reikšmės, arba dėl abiejų dalykų iš karto.
Šaltinis:
Mann 1970b, 436
Antraštė:
kulti
Straipsnelis:
Daugelyje kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘kulti’, paprastai siejami su sąvoka ‘mušti’, ‘trinti’, (kartais) ‘traukti, tempti’ – priklausomai nuo kūlimo būdo. Lie. kulti, la. kult, pažodžiui ‘mušti’, giminiški lie. kalti, la. kalt, s. sl. koljǫ, klati ‘lazda’, lo. percellere ‘nutrenkti’. Semantiškai plg. it. battere, pranc. battre, pažodžiui ‘mušti’, – iš lo. battuere ‘mušti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 509
Antraštė:
kùlti
Straipsnelis:
Gr. κλάω ‘daužyti, laužyto’ [539…]. Be graikų, skirtingos reikšmės ir skirtingos struktūros veiksmažodines formas randame: lie. kalù, kálti = s. sl. koljǫ, klati ‘smeigti, skelti’ (iš qolə-), lie. kuliù, kùlti (*ql̥-), lo. percello ‘mušti, smogti’. Yra ilgas Pokorno straipsnis, kuriame surinkti labai įvairūs duomenys, žr. Pokorny IEW, 545t.
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 538–539
Antraštė:
kùlti
Straipsnelis:
[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archaišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti bendrabaltiškais ir bendraslaviškais (praslaviškais), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sudėtingesniais atvejais.] Lie. kuliù, kùlti : s. sl. mlaštǫ, mlatiti (t. y. *moltjǫ, *moltiti) ir sl. (bažn.) vrьxǫ, vrešti (t. y. *vьrxǫ, *verxti); lie. veiksmažodis yra giminiškas su sl. koljǫ, *kolti (s. sl. klati), o slavų veiksmažodis baltų kalbų etimologinių atitikmenų neturi, nors la. vârsms ‘krūva, javai, Haufen, Getreide’ turi [127] šaknį *u̯ers = prasl. *verx-; o la. màltît ‘pamažu mušti, daužyti’ yra panašus į slavišką skolinį. Verta pabrėžti, kad *u̯ers- reprezentuoja seną ide. žemdirbystės terminą (plg. het. u̯aršii̯a- ‘trinti grūdus’ ir lo. verrō ‘šlavinėti (grūdus po kūlimo?)’ (Vasmer REW I, 302, 355; Pokorny IEW, 1169).
Šaltinis:
Gołąb 1982, 126–127
Antraštė:
kùlti
Straipsnelis:
žr. keltuvė
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 61
Antraštė:
kùlti
Reikšmė:
молотить хелбные злаки
Straipsnelis:
žr. boba, kūlys
Šaltinis:
Веренич 1989, 198

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas