Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kalti.

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

žr. kaltas

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

žr. kaltas

Šaltinis:

Топоров ПЯ I-K, 180–181

Antraštė:

kalti

Straipsnelis:

žr. kaltas

Šaltinis:

Buck 1949, 629

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Lie. kálti šaknis ide. prokalbėje labai paplitusi (Pokorny IEW 545 t.); tačiau senas verbalinis darinys glūdi tik gr. κλάω ‘laužau’ ir sykiu sudaro pamatą toch. B śalna / śalla, pl. śalānta ‘vaidas, ginčas’. Pastarasis tiesiogiai rodo *k'œlāntā praes. part. neutr. (es. l. dalyvis neutrum) ‘mušimas(is)’ […], kuriame, atrodo, slypi Nas.-praes. (nazalio es. l.) ir ilgojo balsių kaitos laipsnio aor. kamieno *kḗlə₂- / *klə́₂- mišinys.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 228

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Žodžiai, žymintys sąvoką ‘kalti’, dažnai bendrašakniai su žodžiais, žyminčiais sąvoką ‘mušti, suduoti’ ir pan., jie gali būti ir vediniai iš kitų žodžių: ‘plaktukas, kalvis’. Lie. kalti, la. kalt gim. lie. kulti, la. kult, gr. κλάω ‘laužti’, s. sl. klati ‘užmušti, durti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 607

Antraštė:

kálti

Reikšmė:

mušti kūju, įkalinėti

Straipsnelis:

Prasl. kolti, skolъkъ. S. sl. клати ‘kalti, badyti’, bulg. коля ‘t. p.’, s.-kr. кла̏ти ‘kalti’, кáлати ‘skaldyti, kalti’, slov. klati ‘badyti’, kalati ‘kalti’, s. r. колоти ‘kalti, skaldyti’, č. kláti ‘kalti’, le. kłuć ‘kalti’ ir kt. Šioje grupėje išsiskiria dvi reikšmės: ‘kalti’ ir ‘skaldyti’. Prasl. *kolti ‘kalti’ gali būti sugretinamas su lie. kálti ‘mušti kūju, įkalinėti’, prasl. kolti (kalati) ‘skaldyti’ – su lie. skélti, la. škelt su ta pačia reikšme [151]. Su lie. skélti genetiškai siejasi s. isl. skilja ‘t. p.’, r. осколок ‘nuolauža’, s.-kr. ска̏ла ‘skiltelė, gabalėlis’, r. щель ir slov. ščalja ‘nuolauža’ ir t. t. Dar plg.: lie. skelandė ‘skiedra’, la. šķȩlda ‘nuolauža’, s. i. kalā ‘nedidelė dalis’ ir kt. Jie iš ide. *skel- [152].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 151–152

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

kalopeilis E 369 ‘Hackemesser’ : calte, preicalis, lie. kálti, la. kal̃t, r. колоть ‘skaldyti, durti’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 436 s. + peile.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 233

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Gr. κλάω ‘daužyti, laužyti’ [538…]. Be graikų, skirtingos reikšmės ir skirtingos struktūros veiksmažodines formas randame: lie. kalù, kálti = s. sl. koljǫ, klati ‘smeigti, skelti’ (iš qolə-), lie. kuliù, kùlti (*ql̥-), lo. percellō ‘mušti, smogti’. Ilgas straipsnis, kuriame surinkti labai įvairūs duomenys, Pokorny 545 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 538–539

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Gr. κολάπτω, aor. ἐκολαψα ‘daryti įpjovas; lesti, durti’. Žodžio galas verčia galvoti apie σκαπτω κóπτω. Manoma, kad galbūt pagal šį modelį buvo pasidaryta κολάπτω, kaip šakninis esamasis laikas, kurį randame lie. kalù, kalti, s. sl. koljǫ, klati, σφάττειν, ide. *qolə-. Pačioje graikų kalboje prisimintini κóλος, κελεóς, κλάω. Plg. Pokorny 546.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 554

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Alb. adj. akull ‘nesužeistas, nesužalotas, vientisas’ skirtinas alb. kalbos vediniams ir skaidytinas a-kull < *n̥-kolos; alb. akull [40] siejasi su alb. sh-kel ‘žengiu, sutrypiu, sumindau’ < *sm̥-koli̯ō, gr. κóλος ‘sužalotas, sužeistas’, plg. κóλον δóρυ Π 117 ‘ietis be antgalio’, lo. incolumis ‘nesužeistas’ < *en-cala-mi-s. Alb. a-kull slypinti šaknis kel- : kol- reiškia ‘kirsti, smogti, besti’ (plg. lie. kalù ‘schlage, schmiede’, s. sl. koǫ ‘bedu’) a-kull taip pat reiškia ‘nesužeistas, nesužalotas’, plg. lo. in-colu-mi-s.

Šaltinis:

Cimochowski 1966, 40–41

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Baritoninei paradigmai yra priskirti: la. kaļu : kalā-, kal̃t, lie. kalù, kalaũ (arba kaliaũ, Endzelīns 1948, 206; 1951, 262; su nuliniu balsių kaitos laipsniu kul-, žr. Stang 1966, 356, 390, 475; senasis baritoninis kamienas), r. колóть, колóла, s.-kr. кла̏ти, č. kláti, luž. a. kłoć, s. sl. КОЛѬ (*-ye- veiksm. be antro kamieno su -ā-, plg. *-ye- kamieną latvių ir iš dalies lietuvių kalboje, anot Stango, naujadarą). *-ye- kamienas atsispindi ne tik baltų ir slavų kalbose, bet ir gr. σκαλλω < *skl̥-i̯ō, s. isl. skilja su tokia pat inicialės traktuote kaip ir lie. skélti, la. škel̂t [171]. Atitinkamas hetitų veiksmažodis iškallai- ‘suplėšyti, supjaustyti’ priklauso s. het. -hi asmenuotei (Иванов 1965, 109; 1968, 265). Ne visai aišku, ar galima šį veiksmažodį laikyti antrosios serijos atematiniu, veikiau – tematiniu.

Šaltinis:

Иванов 1981, 171–172

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Toch. A çalc- ‘± mušti, smogti’ praes. med. çalcanträ (plg. Couvreur [...]). Žinoma, reikia galvoti apie lie. kalù, la. kaļu ‘mušti, kalti’, s. sl. koljǫ ‘kirsti, mušti’, lo. (per)culi, praet. iš (per)cellere (šis su neaiškios kilmės pailginimu, plg. toliau) ‘mušti, smogti’ ir taip pat toch. B çalma ‘ginčas, kivirčas, mūšis’ < ide. *qel-nā; A çalc- konkrečiai kildintina iš veiksmažodinės formos su *-t-, kaip lie. káltas, pr. calte ‘Mark’ (< ‘geschlagenes = geprägtes Geld’). Toch. A çalc- suponuoja ide. *qēl-ti arba *qēl-tē(n) (blogiausiu atveju taip pat galėtume galvoti apie *qēl-di- arba *qēl-dē(n): žr. lo. -cellere, kurį kai kas aiškina, kildindami iš senojo *cel-d-, bet šiuo atveju taip pat reikia atsižvelgti į tokią kilmę kaip *cel-n-.

Šaltinis:

Windekens 1976, 469

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Toch. A çalna, çalla, çala ‘ginčas, kivirčas, mūšis’ su formomis: alb. sg. çalnameṃ, nom.-acc. pl. çalānta, būdv. vedinys çalnāu ir çallāu ‘mėgstąs ginčytis’ [468]. Šis žodis yra giminiškas su lie. kalù, s. sl. koljǫ ‘kirsti, užmušti’, lo. (per)culi, praet. iš (per)cellere (šis su neaiškios kilmės pailginimu, plg. toliau, plg. žemiau) ‘mušti, smogti’ ir taip pat toch. A çalc- ‘mušti, smogti’. Greta pastarosios < ide. *qēl-ti arba qēl-tē(n), B çalna- (> çalla- su asimiliacija -ln- > -ll-) reprezentuoja ide. *qēl-nā (blogiausiu atveju čia galėtume galvoti apie lo. -cellere, kurį kai kas aiškina, kildindami iš senojo *cel-n- : tik aiškinimas *cel-d- taip pat galimas). Forma çala yra kilusi iš daugiskaitos çalānta (< *çälā́nta su vienaskaitos įtaka pirmajam skiemeniui), kuris kilo iš senojo *çalmānta (n-n > n disimiliacija, žr. Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 124). Dėl reikšmės ‘mušti’ > ‘ginčas, mūšis’ raidos žr. toch. A kuñaç, B çalna sinonimas ir susijusį su ide. *ghᵘ̯em- ‘mušti, smogti’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 469–470

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

V. Otkupščikovo (Откупщиков Ю. В. Из истор. иде. словообр. Л., 1976, 177) siūlymas prasl. kovati gretinti su lie. kálti netenka prasmės, nes pats autorius 129 savo knygos puslapyje rekonstruoja prasl. *kolti ‘kalti’ (plg. kladъ, kladivo, r. tarm. колоть), o kuti / kovati ankstyv. sl., kaip ir pragerm., turėjo reikšti ‘kirsti, pjauti’ (plg. prasl. kovalъkъ ‘gabalas, kąsnis’).

Šaltinis:

Мартынов 1968 (1971)b, 250

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

Lie. kálti, la. kal̃t, pr. preikalis ‘priekalas’; s. sl. klati, r. колоть ‘durti, badyti, skaldyti, kapoti’, lo. percello, -ere ‘smarkiai suduoti’, air. cellach ‘karas’. A. Sabaliausko nuomone, tos pačios kilmės yra ir lie. kùlti, la. kul̂t.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 51

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

žr. kedėti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 137–138

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

(Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). kol̑ǫ, *kolti ‘dūris ir skylė’ (Berneker SEW, 551, Vasmer REW II, 296), pvz., s. bažn. sl. kol̑ǫ, klati ‘pradurti’, r. koljú, koló ‘t. p.; skaldyti, kapoti’, le. kolę // kłuję, kłóć // kłuć ‘įgėlimas, dūris’, etc. Artimiausi atitikmenys: lie. kalù, kaliaũ, kálti ‘smogti, suduoti’, la. kaļu, kalu, kal̃t ‘kalti’ etc. (Trautmann BSW, 114). Veiksmažodis, atrodo, priklauso senai specialiajai medžio apdirbimo terminologijai, t. y. reiškia kapojimą, skaldymą kirvio pavidalo įrankiais. Įrodymas gali būti tolie bl.-sl. vediniai kaip: sl. *kolda ‘rąstas, kamienas’ : s. bažn. sl. klada ‘rąstas, trinka’, r. kolóda ‘t. p.’, le. kłoda ‘t. p.’ iš ide. *kolədā, plg. lo. clādes ‘sužeidimas, žala, pralaimėjimas’ (Pokorny 546); lie. káltas, kélmas etc. Pokorny (545) įžiūri skirtumą tarp kel- 2. ‘pradurti’ ir kel- 3. // kelə // klā- ‘smogti, kirsti’. Aš manau, kad jie yra etimologiškai tapatūs, jeigu jų pagrindine reikšme laikysime ‘ką nors daryti smailiu įrankiu, pvz., kirviu’. Tokiu atveju galėtume čia taip pat prijungti ide. kel- l. // kelə- ‘kyšoti, aukštai (pa)kelti’ Pokorny 544, ‘buvimas aukštam, bokštas’ aiškiai yra susijęs su ‘buvimo smailiam, aštriam idėja. Atsižvelgiant į visus šiuos faktus, manau, galima pripažinti ide. *k̑el(ə)- ‘smūgis ir skylė’, tada ‘kapojimas, etc.’ ir laikyti kentum elementą, turintį bl.-sl. *kal(i̯)ō, *kāltei.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 66

Antraštė:

kálti

Reikšmė:

schmieden

Straipsnelis:

žr. kelnas

Šaltinis:

Hamp 1976a, 36–37

Antraštė:

kalti

Straipsnelis:

žr. keltas

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 206

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

žr. kãlė

Šaltinis:

Kazlauskas 1970c, 131–132

Antraštė:

kálti

Reikšmė:

frapper (avec un marteau)

Straipsnelis:

[Aptariamas ide. CéLH-dʰh₁-e/o- tipas lotynų kalboje.] Šaknis *kelh₂- ‘frapper, trancher, abattre’ davė akrostatinį prezensą lie. kalù, kálti ‘frapper (avec un marteau)’, s. sl. za-koljǫ, za-klati ‘tuer, abattre’, sr.-kr. za-klȁti ‘égorger’, č. kláti ‘piquer’. Lo. (per)cellō ‘abattre (un arbre)’ veikiausiai kyla iš *kélh₂-dʰh₁-e/o- o ne iš *kl̥-n-h₂-e/o-, kas nepaaiškintų jo vokalizmo. Perf. (per)culī veikiausiai tęsia aor. *kélh₂-m̥.

Šaltinis:

Garnier 2010, 284–285

Antraštė:

kálti

Straipsnelis:

[Aptariami sanskrito ā kamieno oksitonai.] S. i. kalā́ < *(s)kolH-eH₂-. Laringalą šaknyje √*(s)kelH- liudija akūtas baltų ir slavų kalbose (lie. kálti, s.-kr. klȁti.

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 104–105