Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kur.

Rezultatai

Antraštė:: kur̃
Straipsnelis:: Toch. A. kus, klausiamasis įvardis, A kusne, santykinis įvardis, B kuse, klausiamasis-santykinis įvardis, su acc. A kuc (tai pat nom. neutrum), B kuce, gen. A ke, B ket(e); A nom. pl. kucene iš kusne. (Akivaizdi) giminystė su lo. quis, gr. τίς etc. jau buvo pripažinta Siego, Sieglingo [...]. Meillet, MSL, XVIII, 1914 419 pateikė teisingą aiškinimą: aptariamas įvardis susidarė iš ku- < ide. *qᵘ̯u- (prieveiksminis kamienas) ‘kur’, kurį randame skr. (ved.) k(ú)va, kú-ha, av. ku-dā, v. sl. kъ-de, lie. ku-r̃ etc. ir iš parodomojo įvardžio A -s, B -se < ide. *so, kuris yra paliudytas gr. ὁ, skr. sá(s) etc. ir taip pat tocharų parodomojo įvardžio paradigmoje esančių formų, o būtent toch. A säs-, B se, A saṃ-, B seṃ, A säm – B su etc. Šitokios darybos būdas, klausiamasis įvardis + parodomasis įvardis, yra toks pat kaip ir go. ƕarijs ir lie. (trm.) kur̃ jìs ‘(vok.) wo der’ (plg. taip pat Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 165). Tocharų kalboje vyriškosios giminės sg. formos buvo apibendrintos: A kuc, B kuce acc. (taip pat A. nom.-acc. neutrum), (A) -c, (B) -ce atitinka A ca-, B ce-, kurias randame acc. sg. m. grynai parodomosiose formose. Specialioje A kucene formoje, nom. pl. iš kusne, -ce- atitinka ce- A formoje ceṣ, ceṃ ir cem, nom. pl. m. formos säs, saṃ, säm (taip pat žr. Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 165). Dėl genityvo formos: A ke, B ket(e), formai A ke reikia atstatyti tokį ide. prototipą, kaip lo. cujus < senas būdvardis *qᵘ̯oi̯o-s (Lane: plg. Van Windekens Orbis, XVIII, 1969, 490); B ket(e), kur -t(e) yra prijungtas parodomasis įvardis *to (plg. B ku-se, etc.: žr. Pedersen, Tocharischen, 1941, 122) buvo pasiskolintas iš A dialekto (žr. taip pat atvejį B kos ‘kiek?’ etc. < A kos); žr. Van Windekens, Orbis, XVIII, 1969, 490. Formoje A kusne, -ne taip pat apibūdina nežymimojo įvardžio elementus, atitinka B nai ‘gerai, taip’. AB ku- kilmės iš kito ide. *qᵘ̯u- (plg. Petersen, Language XV, 1939, 80, Pedersen, Tocharisch, 1941, 121, Krause, Tocharisch, 1955, 33 (atsargiai) žr. dar Krause, Thomas, ten pat, 165) reikia atmesti; taip pat reikia atsisakyti minties apie svetimą kilmę (Van Windekens Orbis, XI, 1962, 609).
Šaltinis:: Windekens 1976, 246

Antraštė:: kur̃
Straipsnelis:: žr. kas
Šaltinis:: Djahukian 1985, 155t.

Antraštė:: kur̃
Straipsnelis:: [Arm.] ur ‘kur’. [Lit.:] Walde [275]Hofmann II, 739; Pokorny IEW, 647; Meillet, Esquisse², 34, 88; Adjarian, V, 690. Tai ide. klausiamasis įvardis, atitink. nežymimojo įvardžio kamieno qᵘ̯u-, kuris glūdi s. i. ku, av. ku ‘kur?’, s. i. kutra […] ‘kur, kur link?’, gr. kret. ὄ-πυι ‘kurlink’, alb. kur ‘kada, kai’, ku ‘kur’, lo. ubi, ali-cubi ir kt. […], lie. kur̃ ‘wo’, [Walde Pokorny I, 522t.], išplėstas vietos priesagos -r kaip ir minėtose lie. ir alb. formose […]. Tad čia yra arm.-alb.-lie. sąsaja.
Šaltinis:: Solta 1960,274t.