Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kas, sainumas, pridyvelioti, kataras, čebatas, gumoti, nuobodis, grumstas, moras, skurdus, priomoti, verpilė, kadaišyti, liesti, čebėti, sterkas, plautai, luoma, spjauju, balavinti, balavyti, bradyti, bradau, gniaužtas, apvalkas, ravas, grumždenti, kirkuoti, šlūžmelninkas, ėrištis, dveji, jautrus, kestyti, tvankus, šiltis, arpavoti, mūrininkas, vaisius, skujus, žaliūgė, klasta, treigys, pataisas, skrandus, sėnys, kampti, salatis, kapota, kaukara, bebekas, garbus, parpeliai, krija, šipulys, miksius, kelinios, dainyčia, avikiena, kimenai, urgti, sterti, grūdija, šerdis, trakas, kratyti, krėsti, aiklus (eiklus), gvilti, ėžgė, pajuokė, seklyčia, budnus, kliaudžia, tarka, tutuoti, deja, kastuvas, akti, lažas, žuolis, guinioti, sirti, šikelis, dieninė, brotija, teisinti, tabaluoti, jūrinti, velenas, kojė, balgnas, saikas, kauti, naktigonė, vilkas, alyvnyčia, savas, ketaras, šliopmučia, armai, andras, gyžti, plerinti, adyti, labanakt, atboti, kreklas, atlajis, mazgyti, grumsnoti, tuoj, sąsprūdis, lieptas.

Antraštė:

kas

Reikšmė:

who, what

Straipsnelis:

žr. kai

Šaltinis:

Palmaitis 1986, 309

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Pr. kas ‘kas’, ‘kuris’ (pron. inter.) kildinamas iš ide. *kᵘ̯o-(s) ir siejamas su lie. kàs, la. kas, s. i. kas, av. kō, s. persų kaš-[čiy], go. ƕas (< *kᵘ̯o-(s)), s. ang. hwā ‘kas’, s. lo. quoi (*kᵘ̯o-ī, kur ī susijęs su pron. demonstr.), sl. *kъto, plg. gen. sg. *kogo, taip pat rekonstruojamas senasis nom. sg. m. *kᵘ̯o-s(-t), plg. s. sl. КЪТО, s. bulg. къто (šalia bulg. кой, mak. koj), s.-kr. тко̏, ко̏, slov. kdo, slovk., le. kto, s. r. къто, r. кто ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 244–258

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Lie. kàs, la. kas, pr. kas; s. sl. kъto, r. кто, skr. káḥ, av. kō, gr. πο-, go. hvas, het. kui. Sabaliauskas tos pačios kilmės laiko ir lie. kai̇̃p, kai̇̃, la. ka, kai, pr. kai.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 58

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Klausiamasis įvardis *kas < *ku̯os vartotas prabaltų epochoje, plg.: lie. kàs, la. kas, pr. kas ir skr. kás, s. persų kaš, frygų hos, go. has, s. sl. kъ-to ir kt. ir jo bevardės giminės vardininko-galininko forma *ka, plg.: pr. ka, s. lie. ka ir go. ha, lo. quod, osk. pud, s. isl. hvat [191...193] Lyginant prūsų ir lietuvių resp. latvių kalbų faktus, galimos išvados, kad: 1) baltų epochoje, kai giminės trinarė sistema, susiformavusi iš ide. dvinarės (aktyvioji / pasyvioji) sistemos, įvardžiu *kas buvo žymimi daiktavardžiai, reiškiami vytiškosios ir moteriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos formomis, o *ka – daiktavardžiai, reiškiami bevarde gimine, ir predikatinės struktūros. Baltų epochoje įvardis *kasbuvo universalios reikšmės įvardis, jis turėjo reikšmes ‘vienas iš visų’, ‘keli iš visų’ ir ‘visi’. Tuo galima paaiškinti jo neutralumą skaičiaus kategorijai. Sprendžiant iš lietuvių ir latvių tarmių ir raštų duomenų, įvardis *kas buvo vartojamas ir būdvardžio, ir daiktavardžio pozicijoje. Kaip būdvardiškasis įvardis, *kas turėjo reikšmes ‘kuris’ ir ‘koks’. Galima išvada, kad baltų epochoje, kai nebuvo būdvardiškųjų konstatacinių / nekonstatacinių koks tipo įvardžių, *kas atliko ir būdvardiškųjų įvardžių funkcijas. Jo daiktavardiškoji funkcija dabartinėse kalbose yra atskirų baltų kalbų įvardžių leksinės ir semantinės struktūros tolesnės evoliucijos rezultatas.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 190, 193

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Frig. kos ‘kas’ < *kᵂos, plg. lie. kàs, s. i. kas, go. hwas ‘kas’, nuo įvardinio kamieno *kᵂo-, plg. gr. πó-θεν ‘iš kur’ ir t. t.

Šaltinis:

Haas 1966, 214

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Pr. kas 1) klausiamasis įvardis 49₃₂; 2) santykinis įvardis 5₂₆ [ir kt.] : lie. bei la. kas, go. ƕas, s. sl. КЪТО, skr. kaḥ, lo. quod ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 235

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Baltų kalbose interogatyvas pr. kas, lie. kàs tarnauja ir kaip reliatyvas.

Šaltinis:

Schmid 1977, 62

Antraštė:

kas

Straipsnelis:

žr. katras

Šaltinis:

Rosinas 1980, 190

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Nuo savų arm. k. priebalsių perkėlimo dėsnių nukrypstantys dėsniai gali būti aiškinami arba kaip seni skoliniai iš ide. kalbų; žodžiai su tokiais nukrypimais pasitaiko taip pat ir raštų paminkluose: […] (156) 2. Lauktinus ide. p, s ir kᵘ̯ atstoja tarminiai h ar , to nėra Grabaro raštuose […]: […] arm. hov-o(v) ‘kas’, kor-or ‘kuris’ ir hur, h’ur-ur ‘kur (ide. *kᵘ̯o-, *kᵘ̯e-, *kᵘ̯u-; plg. lie. kàs, kur̃).

Šaltinis:

Djahukian 1985, 155t.

Antraštė:

Straipsnelis:

Šaltinis:

Antraštė:

kàs

Straipsnelis:

Jotvingių kar ‘kas, ko’, plg. lie. kàs, la. kas, pr. kas. Raidė r gali būti rašybos apsirikimas.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 74

Antraštė:

kas

Straipsnelis:

Pritariama A. Rosino nuomonei, kad egzistavo specifinių fem. ir plur. formų neturėjęs įvardis balt. (masc./ fem.) *kas ~ (neutr.) *kă (BKĮ 192). Tačiau šis įvardis yra išriedėjęs iš senesnės lyties – iš bl.-sl. *kas [nom. (sing.) masc./fem.] ~ [nom.-acc. (sing.) neutr.] *kĭ (…). Iš to įvardžio (klausiamojo ir santykinio) bl. *kas (masc./ fem.) ~ *kă (neutr.) vėliau bus atsiradę: a) įvardis (klausiamasis bei santykinis) ryt. bl. *kas (masc./ fem.) ~ *kă (neutr.); b) įvardis (klausiamasis) vak. bl. *kas (masc./ fem.) ~ *kă (neutr.) ir įvardis (santykinis) vak. bl. *kas (masc.) ~ *kā (fem.) ~ *kă (neutr.); panašius dalykus suponuoja ir pvz. Endzelīns SV 83, Stang VG 243, bet jie, rodos, gerokai pasendina formą vak. bl. *kā (fem.), pagrįstai ją atstatydami iš įvardžio (santykinio) formos pr. (III) quai/ quoi (fem.), nors pastarosios formanto -ai/-oi kilmę ir neteisingai suvokdami.

Šaltinis:

Mažiulis 1994b, 94

Antraštė:

kàs

Reikšmė:

who, what

Straipsnelis:

Het. kuwāpi ‘where’, ‘when’, kuwāpi-kki ‘somewhere’, ‘sometime’ < *kʷo-bʰí formos rodo, jog anatolų kalbos buvo bʰ kalbos, plg. interogatyvinį įvardį ide. *kʷó- ‘who, what’ (s. i. kás, go. ƕas, lie. kàs.

Šaltinis:

Hill 2012, 183