Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kurnys, mi.

Antraštė:

kurnỹs

Straipsnelis:

žr. kurmis

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 16–20

Antraštė:

kurnỹs

Reikšmė:

kurmis

Straipsnelis:

Gretutinės žodžio, įvardijančio kurmį, formos lie. kurnỹs, la. kurnis, kurne, regis, suponuoja reikšmės ‘kurmiarausis’ rekonstruotiną formą *kúrna-. Šioji vestina iš *kr̥h-nó- ‘sukastas, supiltas’. Atitinkamą vedinį turi ir senoji indų kalba nuo brahmanų knygų laikų. Tiesa, tai antrame veiksmažodžio kompozito sande esantis veiksmažodinis būdvardis -kīrṇa- (kaip atskiras žodis vartojamas tik klasikiniame sanskrite). Kadangi senojoje indų kalboje -na- veiksmažodinių būdvardžių, kilusių iš ide. prokalbės šaknų su -r̥h- (ir -l̥h-), darybos tipas yra produktyvus, tai nebūtinai suponuoja *kr̥hnó- senumą, siekiantį ide. laikus. Vis dėlto faktas, kad s. i. kr̥̄ paradigmai priklausė veiksmažodinis būdvardis (-)kīrṇa-, rodo, jog ankstyvoje baltų prokalbėje kúrna- < *kr̥h-nó- taip pat galėjo turėti tokius ryšius. Pagal analogiją su kùrmis < *kŕ̥hmo-, rekonstruotina pirminė forma būtų *'kúrnii̯a- < *kŕ̥hnii̯o-. Plg. kùrmis.

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 169–186