Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lėnas.

Antraštė:

lė́nas

Straipsnelis:

žr. ledas

Šaltinis:

Топоров ПЯ K–L, 414

Antraštė:

lė́nas

Reikšmė:

ramus, lėtas

Straipsnelis:

R. trm. лиять ‘snausti, miego norėti’ galime rekonstruoti (jeigu manysime, kad и < ě; šis reiškinys š. r. tarmėse pasitaiko dažnai) kaip *lějati ir dabar siūlome labai hipotetišką mintį: r. trm. лиять (< *lějati) yra giminiškas prasl. *lěnъ ‘tinginystė’ ir abi leksemos < ide. *lē(i)- ‘silpninti, sumažinti’; *lē-no ‘silpnas, minkštas, nuvargęs’. Šia ide. šaknimi (Pokorno nuomone) remiasi gr. ἐλῑ-νύω ‘ilsiuosi’, lo. lētum ‘mirtis, sunaikinimas’, lēnis ‘romus, minkštas’, lie. lė́nas, la. lȩ̄̀ns ‘ramus, lėtas’, s. sl. lěnъ ‘aptingęs’, su kita priesaga la. lē-lis ‘mieguistas žmogus’, lēts ‘minkštas, pigus’, lie. lė̃tas ‘silpnas, kvailas’ (pirminė reikšmė ‘apsnūdęs’), la. laita ‘tingulys’ (Pokorny 666).

Šaltinis:

Горячева 1981 (1983), 76

Antraštė:

lė́nas

Reikšmė:

langsam

Straipsnelis:

[Struktūra] (H)ReH. Verbalinė tikriausiai ved. iláyati ‘yra ramus, rimsta’, dėl semantinių priežasčių veikiau su ved. adv. īrmā́ ‘tykus, ramus’, avestos rāman- n. ‘ramybė, taika’, kimrų araf ‘ramus’, taip pat su gr. ἐρωή ‘poilsis, atokvėpis’, s. v. a. ruowa / rāwa ‘ramybė’ šakniai *(h)reh₁- priskirtini nei su lo. lēnis ‘švelnus’, lie. lė́nas ‘langsam’ sietini ir kildintini iš bl. *(h)leh₁- [Narten, J., Ved. iláyati und seine Sippe, IIJ 10, 239–250].

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 162

Antraštė:

lė́nas

Reikšmė:

ruhig, zahm, langsam, träge, dünn, schwach

Straipsnelis:

lē̆(i)- ‘suglebęs’ : lo. lēnis ‘švelnus, minkštas’ (? su klaustuku gr. ἐλῑνύω ‘esu laisvas, ilsiuosi’, žr. etimologinius žodynus); lie. lė́nas ‘ruhig, zahm, langsam, träge, dünn, schwach’, lėlývas ‘t. p.’, lė̃tas ‘langsam, träge, still’ ir t. t. (Walde-Pokorny, Pokorny IEW: ‘bukas, naivus’), la. lȩ̄̀ns ‘lėtas, tylus, švelnus, tingus’ ir t. t. (lȩ̄̀ns ‘lengvas, pigus’), lêlis ‘silpnas, nevikrus žmogus, riogla’ (šis – Walde-Pokorny II, 377; Pokorny IEW 690 prie la-, lē- garsažodinių šaknų (Schallwurzeln)!); la. laita ‘die Faule’ (Fraenkel: prie laitótis ‘es gut haben’; geriau Walde Pokorny II, 395, Pokorny IEW 666 lē(i)- ‘atleisti (nachlassen)’; s. sl. lěnъ, s.-kr. lȉjen, s. č. léný ‘tingus’ ir t. t. (su vediniais), toch. B laiwo „etwa ‘Müdigkeit’“ (W. Couvreur, Archív Or. 18, 1–2, 1950, 129).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 56

Antraštė:

lė́nas

Reikšmė:

ruhig, zahm

Straipsnelis:

[Ginamas i-kamieno būdvardžių indoeuropietiškas senumas.] Lo. lēnis < *lēdni- arba *leh₁ni- ‘lind, sanft’ vs. *lē(d)no-: s. sl. lěnъ ‘träge’, lie. lė́nas ‘ruhig, zahm’ (Schrijver, PIE Laryngeals in Latin, 1991, 125 abejoja dėl semantikos).

Šaltinis:

Balles 2009, 4