Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: laikyti, makas, brastas, alsas, drasmus, papas, įvendrynas, vengti, prisergstėti, šupienis, sapnys, gargėti, žvyras, vapsas, linksmas, blagnytis, žabėti, putelis, kmynas, diegti.

Antraštė:

laikyti

Straipsnelis:

Ide. k. dažniausiai žodžiai, reišk. ‘laikyti’, sutampa ar labai glaudžiai susiję su žodžiais, reišk. ‘turėti’, tačiau yra ir kitokių atvejų. Lie. laikyti, plg. pa. lāiku ‘jie laiko’, laikut ‘atlikti’, tai kauzat. veiksmažodis iš lie. likti (‘laikyti’ kaip ‘priežastis likti’ ‘cause to leaw’), giminiškas gr. λείπω, lo. linquere ‘likti, palikti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 746

Antraštė:

išlaikýti

Straipsnelis:

Pr. erlaikūt ‘saugoti’, ‘palaikyti’ iš er- ir laikūt. Visas žodis gali būti siejamas su lie. išlaikýti, su šaknies nuliniu laipsniu išlìkti, la. izlìkt ‘išdėlioti’, ‘išstatyti’ (šalia lie. lìkti, la. likt), gr. ἐκλιπής ‘paliktas’, ‘stokojantis’ šalia ἐκ-λείπω ‘palikti’, ‘pamesti’, ‘netekti’ ir kt. Ir ypač lie. atlaikýti (plg. atlaikaĩ), atsilaikýti (plg. atlìkti, atsilìkti), la. atlikt ‘atlikti’, ‘pasilikti’, atlikas ‘liekanos’, atlikums; sl. *ot-lěk (s. r. олѣкъ).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 78–79

Antraštė:

įlaikýti

Straipsnelis:

Pr. enlaikūmai ‘likti’, ‘laikytis’, ‘tęsti’ iš en- ir laik-. Visas žodis siejamas su lie. įlaikýti ‘neleisti’, ‘suturėti’, la. ìelaikuôt. Taip pat plg. gr. ἐλλείπω ‘palikti (apsaugai)’, ‘išleisti’, ‘atsilikinėti’, ‘būti silpnam’ ir pan. Priskiriant s. č. liknovati sě ‘šalintis’, ‘baimintis’, slovk. liknovat’sa ‘bijotis’, č. liknavěti, liknati ir pan., spėjama buvus sl. *vъ- *lik- (*laik-).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 50–51

Antraštė:

laikýti

Straipsnelis:

Pr. etlāikusin ‘būti išlaikomam’, ‘susilaikyti’ iš et- ir laik-. Visas žodis siejamas su lie. atlaikýti ir ypač atsilaikýti (plg. atlaikaĩ ir pan.); taip pat plg. la. atlikt, atliktiês ir kt. (: lie. atlìkti, atsilìkti). Labiau nutolę s. sl. ОТЪЛѢКЪ, s. i. atiréka- ir t. t.

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 106

Antraštė:

laikýti

Straipsnelis:

Pr. islāiku ‘išlaikyti’, ‘palaikyti’ (3. sg. praes.) atitinka lie. iš-laikýti, iš-lìkti, la. iz-likt. Tolimesni ryšiai sieja su s. sl. ОТЪЛѢКЪ, s. i. atiréka-.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 79–80

Antraštė:

laikýti

Straipsnelis:

Pr. laikūt 67, 18 ‘atlikti, nuveikti’ [ir kt.] : polīnka, lie. laikýti ‘halten’, la. làicît² ‘saugoti, laikyti’ ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 248

Antraštė:

laikýti

Straipsnelis:

Šiaip jau sl. lěčiti ‘gydyti’ laikomas denominatyvu besiremiančiu sl. lěkę ‘gydymo priemonė, vaistas’, nors pastarasis daiktavardis nėra etimologizuotas (anot daugumos slavistų lěkъ yra dar prasl. laikų skolinys iš go. kalbos). Manome, kad darybos kryptis yra priešinga: lěkъ ← lěčiti. Laikykime, kad sl. lěčiti reikšme ‘gydyti’ istoriškai tėra tik vienas iš bendresnės reikšmės ‘daryti, veikti, kad kas nors gyventų’ atmainų (iš pastarosios bendresnės reikšmės yra ‘slaugyti, prižiūrėti, neleisti numirti’ ir ‘gelbėti nuo mirties, duodant gydomųjų priemonių’). Taigi sl. veiksmažodis lěčiti < *laikītei ir yra kauzatyvas, pamatuotas sl. kalbose išnykusiu intranzityviniu veiksmažodžiu [355...356]. Kad sl. lěčiti stebėtinai tapatus lie. laikýti ‘daryti, veikti, kad kas nors pasiliktų, liktų’, tai veikiausiai sl. veiksmažodis atspindi bl.-sl. *laikītei < bl.-sl. *leik-/*lik- < ide. *leikʷ-/*likʷ- ‘likti’.

Šaltinis:

Smoczyński 1987b, 355–357

Antraštė:

laikýti

Straipsnelis:

Remiantis s. r. lěču, lěčiti ‘gydyti’, r. lečítь ‘t. p.’, s. č. léčiti, s. le. leczyć ‘t. p.’, rekonstruojama prasl. *lěčiti (Sławski SEJP IV, 104). Šiaip jau minėtoji lytis laikoma *lěkъ ‘vaistai’ (Sławski, ibid.) vediniu [18], kuris esąs germanizmas (Sławski, op. cit., 124). Vaillant (Gramm. des lang. slav., 1974 IV, 97) *lěčiti laiko germanizmu, plg. go. lēkinōn ‘gydyti’. Šios hipotezės nėra įtikinamos. Manykime, kad lěčiti yra paveldėta iš bl.-sl., o lěkъ pastaruoju veiksmažodžiu pamatuota. Taip pat laikykime, jog istoriškai lěčiti reikšmė ‘gydyti’ beesanti platesnės sąvokos ‘stengtis, kad kas gyventų’, iš kurios nesunkiai išvedama ‘palaikyti gyvybę’ bei ‘traukti iš mirties nasrų, gydyti’, dalis. Dabar laikykime, kad lěčiti yra o-vokalizmo kauzatyvas, kurio ě < *ai, t. y. *laikītei. Matome, kad pastarasis sl. veiksmažodis gali būti giminiškas su lie. laikýti ‘sprawiać, żeby zostało; zachować, utrzymać’ bei la. laicît ‘aufsparen, längen, erhalten, vorschieben, streichen, massieren’. Lie. laikýti yra liekù, likaũ, lìkti ‘(po)zostać (plg. dial. su infiksu linkù, kurį atliepia pr. polīnka ‘pozastoje’) kauzatyvas (lěčiti pamatinio intranzit. veiksmažodžio neturime).

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 18–19

Antraštė:

laikýti

Straipsnelis:

žr. taikyti

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 186

Antraštė:

laĩkyti

Straipsnelis:

Pagal Saussure’o dėsnį (cituojama: Saussure 1896: 157), lie. *laĩkyti (aĩ + ý) virto laikýti, o žodyje ráižyti [originale – ráizyti] (ái + ý) kirčio vieta liko nepakitusi.

Šaltinis:

Fecht 2010, 26