Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: lakti, gegužė, kulikas, krokti, skrubnas, šliopmicė, veikslas, žekas, bursenykas, dainiuoti, paliaukis, dairus.

Rezultatai

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: [Ide. kilmės sen. armėnų veiksmažodiniai kamienai tik iš dalies yra pirminiai, kildinami iš ide. veiksmažodinių kamienų. -em asmenavimo veiksmažodžiai priklauso ide. tematiniams kamienams: *-e-, *-i̯e-, *-eie-]. *-e-: lakem ‘laku’ < *lakk-e- iš *lak(k)- (plg. lie. lakù, làkti, r. лакать).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 171

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: Autorius aiškina armėnų kalbos atskirų garsų pakitimus, lygindamas su ide. atitikmenimis. Ide. *kk > arm. k: *lakk- > lakem ‘lakti’ (plg. lie. làkti, la. lakt, r. лакать).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 51

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: [Išvardijamos armėnų-baltų-slavų izoglosos:] arm. lakem ‘lakti’, lie. lakù, làkti, la. lakt, lùokti, prasl. *lókati.
Šaltinis:: Сараджева 1987, 26

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: Gr. λάπτω ‘lakti’. Ekspresyvus žodis, kuris gali remtis onomatopėja ir gretintinas su alb. lap ‘ryti’ (kalbant apie šunis, kates ir t. t.) slavų kalbose galbūt su r. lópati ‘ryti’, lie. lapénti (kalbant apie kiaules). Ide. lūpinis skardusis turbūt yra s. ang. lapian, s. isl. lepia ‘lakti’ ir su nosiniu infiksu lo. lambō. Aspiruotas duslusis arm. lapʿem, gr. λαφύσσω. Kitą etimologiją pateikė Schulze, Kleine Schriften, 372, primenant lie. làkti, r. lokáti, kurie gretintini su λάψω, ἔλαφα atstatant labioveliarinį, bet šiuo atveju λάπτω būtų antrinis, kas yra galima.
Šaltinis:: Chantraine DEG III, 620

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *ḳ:] 4.20. drav. *nakk-/nākk- ‘laižyti’ (tamil. nakku/ telug. nāku;) ~ ide. *lak- arba *lok- ‘lakti’ (lie. làkti, r. лакáть Pokorny IEW, 653) ~ kartv. *lḳ- ‘laižyti’ (gruz. loḳ-, svan. lōḳ-, läḳ-) ~ sem.-cham. *lḳḳ ‘laižyti’ (arab., s. žyd. lqq).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 402

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: [Apie A. Meillet armėnų-baltų k. tyrimus.] Norėtųsi prisiminti ekspresyvinio armėnų kalbos veiksmažodžio lakem etimologiją. Anot Meillet, šitą veiksmažodį tiksliai atitinka lie. lakù ir s. sl. lokati (iš čia kilusios dabartinių slavų kalbų formos). Taip randama kita įdomi baltų-slavų-armėnų kalbų izoglosa.
Šaltinis:: Bolognesi 1988, 8

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: [Arm.] lakem, -ec̣i „laižyti“. [Lit.: Walde-Pokorny 380, Meillet, MSL 16 (1910/11), 242; Pokorny 653; Adjarian III 140]. Tai ekspresyvus žodis, kaip ir žinomas lapʿem. Žodžio lakem -k-, pasak Meilleto, kilęs iš -kk-. [Arm. k. nepakenčia geminatų.] [...] Sietini bžn. sl. loču, lokati „laižyti“ ir taip pat lie. lakis, làkti, la. lakt „leckend fressen“, lie. lakus „gefräßig“. Taip pat ir lie. žodžio -k- gali būti kilęs iš -kk-.
Šaltinis:: Solta 1960, 379

Antraštė:: làkti
Straipsnelis:: žr. lokys
Šaltinis:: Blažek 2000a, 49–54

Antraštė:: làkti
Reikšmė:: auflecken
Straipsnelis:: [Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. locutis ‘Breſme’ (E 562) ‘Brachse/ bream’ (lie. ‘karšis’) (T 371; To V, 340–346). Paliudytas ir lie. bei la. (kuršių) hidronimuose, vietovardžiuose. Bezzenberger (1911, 330) gretina su lie. trm. (Klaipėda) jakutis ‘an unknown fish’ (l pakitimas į j). Toporov (To V, 340–346) juos kildina iš lie. lakù, làkti ‘auflecken, leckend fressen, schlappen, saufen’ tipo veiksmažodžių, la. lùoku, lakt ‘leckend fressen, schlappen, mit der Zunge schlürfen’, bžn. sl. lokati ‘lambere’, r. lakat‘ ‘(von Hunden) lecken, saufen’ ir t. t. (F 337–38). Mažiulis (M III, 78–79) tai atmesdamas rekonstruoja *lŭkutīs < *luk-: *lauk-, kurie fiksuojami lie. laũkas, la. làuks ‘blessig’ (F 344–45). Minėtinas Lewy (1913, 163) siūlymas giminišku laikyti lo. lōcusta ‘Heuschrecke; ein Meerkrebs’ (Walde-Hofmann I, 818 pamatine šaknimi siūlo laikyti *lē̆k- > gr. ληκᾶν ‘hüpfen’, lie. lekiù, lė̃kti ‘fliegen’, la. lē̦kāt ‘fliegen, hüpfen, springen’ (LIV 411), juos jungianti reikšmė būtų ‘jumper’. Machek (1944, 64–65) alternatyva – semantiškai tapatus sl. *leščь. Thomsen (1890, 265), kaip ir Vasmer (II, 490), pastarąjį gretina su la. leste ‘Butt’, tos pačios kilmės kaip ir lie. lė̃kštas ‘flat’. Bet Brückner (1989, 503) čia įžiūri skolinimąsi iš le. protoformos *lokъtь ‘ell’. Mikkola (T 371) siejimas su fin. lahna ‘Brassen’ abejotinas, nes bl.-fin. protoformos nesisieja su pr. locutis.
Šaltinis:: Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 115–116