Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lokys, gaginti, lyginti, žaliūgės, šliaužti, kalmės, kaukštara, limti, dagus, tuksėti, berklioti, duolas, žiurkštas, nažutka, ankštainis, inkstis, pasėti, buziulas, jaukas, kerėpla, skujas, nėščia, vandrūnė, apvaros, smaiglus.

Antraštė:

lokỹs

Straipsnelis:

Jotvingių łukaʃ ‘lokys’, plg. lie. lokỹs, la. lâcis, pr. clokis. Šaknies balsis u yra neaiškus.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 75

Antraštė:

lokỹs

Straipsnelis:

žr. blaivas

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966d, 111

Antraštė:

lokỹs

Straipsnelis:

Lie. lokỹs, f. lókė, la. lâcis, latg. lôcs, jotv. łukas, pr. clokis (plg. toponimus Tloku(n)-pelk, Tloken-pelk, Tlokowe ir kt.) leidžia aiškiai rekonstruoti bl. *tlākijas m. / *tlākijā f. Tolimesnė etimologija lieka kontraversiška [aptariami iki šiol pateikti pasiūlymai]. Geriausias tebelieka Gauthiot ir Meillet siejimas su lie. làkti, lakù ‘(flüssige Nahrung) auflecken, leckend fressen, schlappen (von Hunden und Katzen)’, la. lakt, laku ir lùoku ‘leckend fressen, Dünnes fressen, schlappen, mit der Zunge schlürfen’, t. y. ‘lokỹs’ (vr̥ddhi darinys *lāk-ija-) = ‘[honey-]licker’, ‘[med-]ėdys’ (su žinomomis paralelėmis kaip lie. bitmeškis, sl. *medvědь ir kt.). Nors ši etimologija semantiškai yra labai patraukli, tačiau pradinis prūsų kalbos junginys *tl-/kl- lieka nepaaiškintas. Pradinį t-, kuris atrodo yra senesnis, galima suprasti kaip prūsų priešdėlio et-/at- nulinį laipsnį (: lie. at-, gr. ἔτι ‘überdies, ferner, noch’, lo. et ‘ir’, s. air. aith- ‘wieder, ent-’ ir kt.). Dar plg. lie. selė́ti ‘schleichen’ šalia s. i. tsar- ‘(an)schleichen’, go. at-gaujan ‘vor Augen führen, zeigen’ šalia s. saksų tōgian, s. v. a. zougen ‘t. p.’ [straipsnyje pateikiama ir daugiau paralelių].

Šaltinis:

Blažek 2000a, 49–54

Antraštė:

lokỹs

Straipsnelis:

W. Smoczyńskis mano, kad lie. lokỹs, la. lācis esąs afikso *-(i)i̯o- veikėjo pavadinimas, padarytas iš ide. veiks. *leh₂k- (plg. lo. lacero ‘draskau, plėšau, gr. λακιστός ‘suplėšytas’ ir tt.). Iš tiesų bl. kalbose su būdvardžių afiksu *-(i)i̯o- gana seniai imta daryti veikėjų pavadinimus, tačiau kol kas nepateikta jokių duomenų, rodančių, kad veiksmažodis *leh₂k- egzistavo bl. kalbose. Kita vertus, autorius (pan. ir Mažiulis) pagrįstai kritikuoja tradicinį bl. kalbų lokio pavadinimo siejimą su pr. tlāku ‘kulia’. V. Ivanovas ir kt. mano, kad bl. tlāk- ‘lokys’ kilęs iš ide. lokio pavadinimo, plg. het. ḫartaggaš, gr. ἄρκτος ir kt. Šią hipotezę sustiprino S. Youngas, S. Karaliūnas iškėlęs mintį, kad iš to paties ide. lokio pavadinimo kilęs ir lie. irštvà ‘lokio guolis’. Vis dėlto lieka neaišku, kaip iš bl. *tlāk- kilo lie. lokỹs. Naujų alternatyvų kėlimas yra sveikintinas dalykas.

Šaltinis:

Ambrazas 1999, 277–278