Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lankstyti, marė, laksnoti, apmaudas, spudinti, krosmeta, geventi, girynas, prausti, kadaise, neptis, turkti, trikti, dokti, gizas, ramas, armai, galas, galu.

Antraštė:

lankstýti

Reikšmė:

ne kartą lenkti

Straipsnelis:

žr. vystyti

Šaltinis:

Kazlauskas 1968c, 146

Antraštė:

lankstýti

Reikšmė:

daryti lankstą (-us), vingį (-ius)

Straipsnelis:

Dėl lietuvių priesagos -styti (la. -stīt) genezės iškeltos dvi hipotezės: denominatyvinė ir deverbatyvinė. Pirmoji teigia, kad iš priesagos -st-as daiktavardžių buvo vedami veiksmažodžiai, pvz., lañkstas ‘vingis, lenkimas’ → lankst-ýti, lañksto, lañkstė ‘daryti lankstą (-us), vingį (-ius)’. Vėliau jie susieti su minėtų daiktavardžių pamatiniais veiksmažodžiais ir taip atskirta nauja deverbatyvinė priesaga (Leskien 1884, 443t.; Johanson 1893, 502; Brugmann 1916, 169; Endzelin 1922, 641; Skardžius 1943, 538; Stang 1942, 149t.; Endzelīns 1951, 830; Stang 1966, 327). Deverbatyvinės priesagos šalininkai priesagą -styti, -sto, -stė kildina iš resegmentuotų -yti, -o, -ė darinių, į kuriuos anksčiau pereidavo pamatinio žodžio esamojo laiko formantas -st-, pavyzdžiui, lankst-ýti pirmiausiai buvo išvestas iš liñkst-a, bet vėliau susietas su leñkti, leñkia, leñkė – lankst-ýti, lañ-ksto, lañ-kstė (Ul ̕janov 1888, 210; Leumann 1942, 125; Vaillant 1966, 364; Smoczyński 1987, 203t.; 1998; panašiai ir Skardžius 1943, 538). Priesagai -styti atskirti pakaktų kalbamąjį vedinį susieti su intranzityvinio veiksmažodžio bendraties ir būtojo kartinio laiko kamienu link-. Be to, siūlyta *-stā kamienų kilmę sieti su šaknies *steh₂- ‘stoti’ reduplikacine paradigma 3 sg. stastāti, 3 pl. stastinti, kilusia iš ankstesnės *stisteh₂ti, *stesth₂nti (Kortlandt 1989, 108).

Šaltinis:

Pakerys 2007, 387–388