Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
láukti
Straipsnelis:
žr. geisti
Šaltinis:
Мажюлис 1984 (1986), 124–126
Antraštė:
laukti
Straipsnelis:
Lie. laukti giminiškas la. lukāt ‘bandyti’, s. sl. lučiti ‘surasti, sutikti’, gr. λεύσσω ‘matyti’, s. i. – ‘žiūrėti’. Kitose ide. k. žodžiai, reišk. ‘laukti’, taip pat gana dažnai giminiški žodžiams, žym. sąv. ‘matyti’, ‘žiūrėti’, ‘stebėti’ ir pan. Plg. ol. wachten ‘laukti’, v. ol. wachten ‘stebėti’ = v. v. a. warten, s. v. a. wartēn ‘stebėti, žiūrėti’, giminiškas gr. ὁράω ‘matyti’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 837
Antraštė:
láukti
Straipsnelis:
Pr. laukīt 45, 31 ‘ieškoti’ [ir kt.] : kāimaluke, lie. láukti, la. lũkuôt, gr. λεύσσω ‘matau’, s. i. lōcatē ‘(jis) žiūri’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 411.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 251
Antraštė:
láukti
Straipsnelis:
Gr. λεύσσω ‘kreipti žvilgsnį į, žiūrėti’ […]. Aiškiai priklauso λευκός ir t. t. žodžių šeimai. Greta veiksmažodžio λεύσσω (priesaga *-ye-/-yo-) s. i. yra tematinis esam. l. su balsiu e locate (locate su locanam ‘akis’) ‘žiūrėti, suprasti’ ir besiskiriantis žodžio pradžios priebalsiu rócate ‘žibėti’. Het. turima luk-zi ‘šviesti, pasidaryti aiškiu’, kurio vokalizmas yra dviprasmiškas; lo. iteratyvas lūceo ‘apšviesti’ atliepia s. i. rocáyati ‘žibinti’. Toch. A su nuliniu vokalizmu lk-ā-m ‘aš matau’, B lkāsk-au (esam. l. su -sk-, plg. lo. lūcēscit). Su skirtinga reikšme lie. láukiu, laukti ir t. t. Dar žr. Pokorny 689.
Šaltinis:
Chantraine DEG III, 633
Antraštė:
láukti
Straipsnelis:
Jotvingių łaud ‘laukti’, plg. lie. láukti, bet la. gàidît, pr. giēidi. Vietoj samplaikos kt parašyta d.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 75
Antraštė:
láukti
Straipsnelis:
[Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Lietuviai prarado inf. *laukyti (= pr. laukīt, sl. lučiti), nors išlaikė esamojo laiko formą su o, t. y. láukiu, ir šiam láukiu sukūrė naują kvazipirminę paradigmą su bendratimi láukti, dar plg. pr. kāimaluke = <kāimlauke>, kuris rodo ryšį su laukīt ir padeda išvengti hipotezės apie /u/ : /u:/ : /au/ apofoniją, nepagrįstą prūsų kalboje.
Šaltinis:
Смочиньский 1997 (1998), 234—235

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas