Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: geisti.

Antraštė:

geĩsti

Reikšmė:

begehren

Straipsnelis:

žr. geidulas

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 245¹⁶

Antraštė:

geisti

Straipsnelis:

Lie. geisti giminiškas la. gaidīt ‘laukti’, pr. gēide ‘jie laukia’, s. sl. žĭdati ‘laukti’, s. v. a. gīt ‘godumas’ ir t. t. Ide kalbų žodžiai, reiškiantys ‘geisti’, gali būti susieti su labai įvairiomis sąvokomis: ‘siekti’, ‘laukti’ ar ‘troškulys’, ‘alkis’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 1163

Antraštė:

geĩsti

Straipsnelis:

gēide (3. praes.) 53,₃₀ ‘laukia’ [ir kt.] : lie. geidžiù, la. gaidît, s. sl. ЖЬДАТИ ‘laukti’, s. v. a. gīt ‘šykštumas’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 553.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 218

Antraštė:

geĩsti

Reikšmė:

labai norėti, siekti

Straipsnelis:

Kiek aš žinau, ide. archetipo *ghei- ‘šviesti, žėrėti, tviskėti’ (kaip tik tokia ar panašia reikšme) niekas nėra rekonstravęs. Bl.-sl. archetipas *geid- (: *gaid- : *gid-) neabejotinai suponuoja lie. gei̇̃-dė, geĩsti ‘labai norėti, siekti’, gaĩdras ‘didelis noras, godulys, geidulys’, gìd-is ‘tas, kuris aistringai trokšta, geidžia’, la. gàidît ‘laukti, aistringai geisti’ (ME I 583), pr. gēid-e (3. pl. praes.) ‘laukti’, s. sl. žid-ǫ, žьd-ati ‘laukti’. Pirmine (ir netgi praide.) šito bl.-sl. *geid- reikšme laikoma ‘aistringai geisti, norėti’, o reikšmė ‘laukti’ – išvestine (Trautmann BSW, 82; Pokorny IEW, 426). Atrodo, kad pirminė bl.-sl. *geid- reikšmė buvusi ‘laukti’, kuri išliko vakarų baltų ir slavų kalbose. Bl.-sl. *‘laukti’ pakito į lie. *‘geisti, labai norėti’. [124] Nors bl.-sl. archetipas kilęs iš ide. trm. *gheidh- (ne dėl reikšmės, plg. Pokorny IEW, 426), pastarojo reikšmės ‘laukti’ nederėtų laikyti labai sena, nes neužfiksuotas nė vienas bendraide. žodis reikšme ‘laukti’. Galime manyti, kad bl.-sl. *geid- reikšmė ‘laukti’ susiformavo vėlyvuoju bendrabl.-sl. periodu iš *‘žiūrėti, įdėmiai žvelgti’ (plg. n. v. a. warten ‘laukti’ < *‘apžiūrinėti’ [ir kt.], o pastaroji remiasi visų seniausia bl.-sl. *‘žėrėti, tviskėti’ (plg. gr. λεύσσω ‘žiūriu, matau’ < *‘šviesti, žėrėti’, lie. láukti < *‘žiūrėti, įdėmiai žvelgti’ < *‘žėrėti’ [Fraenkel LEW 345]). [125] Ide. trm. *gheidh- ‘šviesti, žėrėti’ germanų kalbose virto *geid- ‘t. p.’ > *‘įdėmiai žvelgti’ > *‘(aistringai) laukti’ > *geid- ‘geisti’, kuriuo remiasi s. v. a. gīt ‘godumas, gobšumas’ (plg. lie. gaĩdas: žr. aukšč.). Šis ide. *gheidh- ‘švytėti, žėrėti’ atspindėtas ir keltų kalbose (žr. Pokorny IEW, 426 s. v. gheidh-).

Šaltinis:

Мажюлис 1984 (1986), 124–126

Antraštė:

geĩsti

Straipsnelis:

žr. giedras

Šaltinis:

Мажюлис 1984 (1986), 125–126

Antraštė:

geĩsti

Straipsnelis:

[Aptariamas prūsų Enchiridione pasitaikantis rašybos klaidų tipas: gretimų balsių sukeitimas vietomis.] Etimologiškai pr. vksmž. */gáidi:t/ galima vertinti kaip la. gàidît atitikmenį. Latvių ir prūsų darinys vertintinas kaip intensyvumo duratyvas, padarytas iš pirminio kamieno *geid-, kuris išliko lie. geidžiù, geĩsti. Matant prūsų ir latvių k. formas, galima laikyti antrinį lietuvių atitkmens *gaidyti praradimą.

Šaltinis:

Смочиньский 1997 (1998), 262

Antraštė:

geĩsti

Reikšmė:

wait, expect

Straipsnelis:

Slavų dalelytė *-žĭdo (plg. s. sl. kъ-žĭdo ‘kiekvienas’ etc.) kyla iš senos ide. 3 sg. mediumo formos *gʰidʰ-o (arba *gʰidʰ-or), matomos iš vksm. sl. *žĭdati, *židǫ ‘wait, await, expect, wish’ (plg. s. sl. žĭdati, židǫ, r. ždat‘, ždu, s. č. ždáti, ždu etc.), pr. gēide, geidi ‘they are waiting’, lie. geĩsti, geidžiù, la. (iter.) gàidît, gàidu ‘wait, expect’.

Šaltinis:

Majer 2012, 225–232

Antraštė:

geisti

Reikšmė:

begehren

Straipsnelis:

Galbūt diftongas ai latvių kalboje atitinka lie. ie: pr. gieidi (geide) – lie. geisti ‘begehren’ – la. gaidīt.

Šaltinis:

Balaišis 1994, 11