Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
liūtas
Straipsnelis:
Lie. liūtas < r. liutyj ‘nuožmus, aršus’.
Šaltinis:
Buck 1949, 185
Antraštė:
liū̃tas
Straipsnelis:
J. E. Kleinenbergas lie. liū̃tas laiko skoliniu iš rusų kalbos. Lietuviai susipažino su sąvoka liūtas per rusus ir iš jų pasiskolino tiek knyginį лев – lie. lẽvas, tiek liaudinį лют – lie. liūtas. Žodžiai lẽvas (liãvas) ir liūtas kaip ir būdvardis reikšme ‘plėšrus, žiaurus’ sudaro vienašaknių žodžių grupę, – tai liudija apie jų ilgą egzistavimą kalboje. [76] A. Sabaliauskas taip pat teigia, kad lie. liūtas ‘toks plėšrus žvėris’ kaip ir lie. liū̃tas ‘plėšrus, žiaurus’ yra slaviški skoliniai, plg. br. люты ‘plėšrus, žiaurus, žvėriškas, įsiutęs’, r. лютый. Pirmuosiuose lietuvių raštuose vartojama ir slaviškos kilmės forma levas, plg. br. лев, le. lev [78].
Šaltinis:
Сумникова 1984 (1986), 76–78
Antraštė:
liū́tas
Reikšmė:
liūtingas, lietingas
Straipsnelis:
žr. liūtis
Šaltinis:
Karaliūnas 1991 (1992), 35-42

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas