Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: liktas.

Antraštė:

lìktas

Straipsnelis:

Gr. λείπω ‘paleisti, apsirikti’ [628…]. Šaknis *lei-kᵂ-. Aor. ἔ-λιπ-ε turi tikslius atitikmenis arm. e-lik, skr. a-ri-cat, tačiau pastarasis vėlai paliudytas, plg. J. Narten, Sprache 1968, XIV, 114. Dalyvį λέ-λοιπα su kita reduplikacija ir kitu kirčiu atliepia skr. ri-réc-ta, o be reduplikacijos – lo. līqu-ī, go. haihw [!]. Praes. su nosiniu: skr. atematinis ri-ṇ-ák-ti ir , antra vertus, lo. linquō, pr. po-linka ‘jis lieka’, arm. lkʿ-an-em greta λιμπάνω. Tematinį praes. λείπω atliepia go. heihwan, s. v. a. līhan ‘duoti’ (pragerm. *līhw-) ir lie. liekù, bet pastarasis gali būti kilęs iš senojo atematinio liekmi, kuris galbūt yra praes. su nosiniu *link-mi substitutas. Greta λοιπός ‘kuris lieka’ įterpiama skr. ati-reka- m. ‘likutis’, lie. ãt-laikas, s. sl. otŭ-lĕkŭ. Veiksmažodinio būdvardžio nulinis vokalizmas yra išsaugotas lo. re-lictus, skr. úd-rikta-, lie. líktas. Žr. Pokorny IEW 669t. Pagaliau nurodysime, kad čia su *leikᵂ- / *likᵂ- norisi susieti neaiškią Hesicho glosą λίσσωμεν ἐάσωμεν, plg. Schwyzer I, 298, 692.

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 628–629