Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: lova, skurinėti, vėtra, salota, klumsėti, dešinas, vainikas, kupeta, asla, hercigis, šunyti, kaupukas, kyboti, ragava, matyti, Krempė, čėplia, vimba, skujė, duolas, -a, glemežuotis, girdalas, burbuliai, gvaldyti, piršė, laipsnis, nemuogė, spandyti, blūdnus, aukuoti, kaipgi, skiauturė, multi.

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

žr. avis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 16

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigų jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomo skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie. lóva = r. ла́ва.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

lāu- ‘gultis, įduba’: lie. lóva ‘Bett’, lovỹs ‘Trog, Belt (eines Wasserlanfes)’, la. lâva ‘pirties suolas, gultas, miego vieta ir t.t.’, r. láva ir t.t. ‘sienos suolas’, dial. ‘lentinė medžiotojų sėdynė medžiuose’ (Vasmer; Walde-Pokorny II 407, Pokorny IEW 682 kaip ‘nupjauta lenta’ su leu- ‘nupjauti, atskirti’; Fraenkel LEW 387: „Neaišku, ar lie. lóva priklauso lie. liáutis ‘aufhören’, pr. aulaūt ‘mirti’ šeimai, ar liáutis 2 ‘būti nupjautam, sužabotam’ šeimai).

Šaltinis:

Merlingen 1978, 53

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

[Nėra jokios dingsties šiuos bl. žodžius, kuriuos Briukneris (Brückner A. Litu-slavische Studien. I.) įtraukia į slavizmų sąrašą, tokiais laikyti:] la. lâva (comm.) „(pirties) plautai, lenta, ant kurios miegama“ – br. лава, lie. lóva; tam netgi prieštarauja skiemens kirtis (la. lâva, lie. lóva).

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 86

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

Plg. K. B. Wiklundo nurodytus pavyzdžius, iliustruojančius finų a = lie. ó atitikimą, dėl kurio tikresnis dalykas, kad finų lava < balt. (lie.) lóva „Beltstelle, Beltgestell“.

Šaltinis:

Udolph 1975, 333

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

Seniausias slavų kalbų modelis struktūriniu atžvilgiu yra antrinis (производный) palyginti su baltų kalbų modeliu. Žodžių darybos sferoje ši ypatybė reiškiasi tuo, kad daugeliu atvejų liet. (resp. baltų) k. turi tik priesagines tų ž. formas. Pvz.: lie.avís – s. sl. ОВЬ-ЦА, lie. lóva „кровать“ – bulg. лáвица „скамья“, plg. taip pat lie. vijá „верёвка или канат, скрученный с проволокой“ – r. trm. вица „прядь, свита из нескольких нитей“, lie. gijà „прядьнить(в основе длятканья“) – bulg. жица „нить, проволока“ ir pan. (slav. pavyzdžiose – visur mažybinė priesaga *-k-).

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 16

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

Žodžiai, žym. sąv. „lova“, dažniausiai yra žodžio, reišk. „gulėti“, vediniai ar reiškiami sudurt. ž., pažodžiui reiškiančiu „vieta gulėti“. Kartais šią sąv. žymin. žodžiai susieti su ž., reiškiančiu „grindys, pagrindai“, „išsitiesti“ ir t. t. Lie. lova gimin. lie. lāva, r. lava „suolas“, gal s. isl. lōfi „grendymas, laitas“, pirmin. reikšmė „lenta“< ide. *leu-, matomas s. i. lunāti „apkapoti, nukirsti“ (?).

Šaltinis:

Buck 1949, 480

Antraštė:

lóva

Straipsnelis:

Lie. lóva ‘Bettstelle’, la. lâva ‘Schwitzbank, Pritsche in der Badestube, Bank am Riegen-, Stubenofen, Schlafstelle, eine Lage von Stroh- oder Baumzweigen unter dem Heu- oder Getreideschober’ (< bl. *lāvā, paskolinto į Pabaltijo suomių kalbas: suom. lava ‘erhöhter Boden zur Unterlage, Bettboden, Pritsche, Schwitzbank in der Badestube’, karel. lava ir kt.), sl. *lāvā (r. láva ‘Bank (an der Stubenwand); Steg über einen Bach; schwimmende Brücke’, slov. láva) paprastai yra kildinami iš ide. šaknies *lewH- (s. i. lunā́ti ‘schneidet (ab)’, etc.). Pradinė reikšmė būtų *‘Abschnitt; Abgeschnittenes’. Čia turime reikalą su baltų-slavų pailgintojo laipsnio *ā (plg. lie. šlovė̃, s. sl. slava iš *k̑lewH- ‘hören’). S. isl. lófi ‘Dreschtenne, Dreschdiele’ (< germ. *lōwan-) , láfi (< germ. *lēwan-) tęsia abliautą *ē – *ō iš šaknies *lewH-.

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 107–109