Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mąslus, blukė, vartyti, ožeknis.

Antraštė:

mąslus

Reikšmė:

mąstantis, suprantąs

Straipsnelis:

Iki šiol sąsajos tarp lie. mąslus ‘mąstantis, suprantąs’ ir sl. myslь dėl tradicinės sl. formos etimologijos [13] (lyginama su lie. mausti, maudžia, go. gamaudjan, s. air. smūainim, gr. μῦθος, darant prielaidą, kad sl. myslь dėsningai atspindi prasl. *mūd-s/i̯o [5–6]) niekas nenurodė. Man rodos, sl. myslь reikia laikyti ide. šaknies *men- -o- laipsnio *monslĭ atspindžiu (žr. 6–12), plg. sl. mǫdrъ, moněti. Analogiškai lie. mąslus irgi yra ide. šaknies *men- -o- laipsnio atspindys, plg. *man- : *manslu- < *monslŭ- (ar *mantslu-?), plg. sl. *monslĭ / *monslŭ (sъmyslъ). Taigi lie. mąslus turime skirti menu, minti eilei ir sunku patikėti, kad sl. myslь nesisietų su mьnitъ, mině.

Šaltinis:

Топоров 1963a, 5–13

Antraštė:

mąslùs

Straipsnelis:

[Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su l < skitų l = s. persų, av., oset., sl., bl. d, s. i. d, dh < ide. *d, dh) iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *mysl-iti ‘denken’ < skitų *mans-l(ā)- = av. mąz-dā ‘den Sinn auf etwas richten’, s. i. medhā́- ‘Geisteskraft, Weisheit, Einsicht’, mandhatár- ‘Andächtiger’, seni dūriniai iš *mens / mn̥s, archajiškos formos iš *ménos ‘Sinn’ ir *dheh₁ ‘setzen’ ( > skitų lā-), plg. gr. manthánein, sl. *mǫdrъ ‘weise’ = av. mązdra-, s. i. médhira-. Iš skitų taip pat lie. mąslus; slavų šaknies skiemens vokalizmas paaiškėja iš dviejų Sandhi variantų, *myl(ā)- su *-ans > -y žodžio gale ir *mo̧sl(ā)-.

Šaltinis:

Лома 2000, 347–348

Antraštė:

mąslùs

Straipsnelis:

žr. manyti

Šaltinis:

Orr 2000b, 27