Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mėtas, pragydrūlė, tagatės, gynėti, liulė.

Rezultatai

Antraštė:: mė̃tas
Straipsnelis:: žr. mainyti
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 140–141

Antraštė:: mẽtas
Reikšmė:: Zeit
Straipsnelis:: Trubačiovas [Э 1965 (1967), 14] mini tokius bl.-iran. sugretinimus: 1. lie. mẽtas ‘Zeit’, pl. mẽtai ‘Jahr’, la. mets ‘laiko tarpas, periodas’ (taip pat yra ir alb. mōt ‘metai’). Pasak jo, bl. darinius geriausiai atitinka rytų iranėnų kalbų laiko pavadinimai, kaip chorezmo miθ ‘diena’, sogdų myθ ‘t. p.’, […], jagnobi mēt, mēθ ‘t. p.’ […], oset. met, mīt ‘sniegas’ […], kilę iš iran. *māθya- (< ide. *mē-t-y-o, o bl. vediniai iš ide. *me-t-o (sic!), [taigi] visi iš bendros ide. *mē- ‘matuoti’ su giminiškais formantais. Dėl formaliosios gretinimo pusės reikia pabrėžti: 1. abi pradinės formos nėra identiškos, tačiau padarytos giminiškais žodžių darybos būdais (tematizavimas); 2. Ide. *mē-ti- ir *me-to-, atitinkamai *me-t-o (plg. gr. métron ir kt. Pokorny IEW, 703) yra produktyvūs dariniai ir nesąlygoja jokių ypatingų bl., atitinkamai iran. žodžių vystymosi pakopų. Semantinė pusė, atrodo, yra veikiau palanki, nors čia galima galvoti ir apie nepriklausomą, paralelų vystymąsi bei palyginti įprastą reikšmės pokytį; plg., pvz., alb. mōt ‘metai, oras’, go. mēl(n) ‘laikas’, s. ang. mæl ‘riba, saikas, momentas, pietų, valgymo metas’, s. v. a. māl ‘momentas, valgymo metas’ ir kt. Žinoma, kalbant apie formalią gretinimo pusę, reikia atsižvelgti į alb. darinį. Aptariant minėtą gretinimą, atrodo geriau teigti esant „pasyvų kalbų ryšį“ (tai faktiškai reikštų sąlyginį archaizmo išsaugojimą), nei kalbėti apie bendrą bl.-iran. kalbų naujovę. Dėl albanų [211] darinio pastarasis aiškinimas yra netgi nepagrįstas. Plg. Fraenkel LEW, 445 ir Pokorny IEW, 703.
Šaltinis:: Cvetko-Orešnik 1983, 210 t.

Antraštė:: mẽtas
Straipsnelis:: Trubačiovas prideda ir keletą dar naujų leksinių paralelių, rodančių vėlesnius baltų ir iranėnų ryšius. Tai žodžiai: lie. mẽtas, la. mets ‘laikotarpis’ (< ide. *me-t-o) ir ir. māθya- (< ide. *me-t-i̯o), turį artimus formantus ir kilę iš ide. *mē̆- ‘matuoti’. Man atrodo, kad labai jau problematiškas yra rėmimasis lie. mẽtas, la. mets, kadangi formantą t turi ir alb. mot ‘metai’.
Šaltinis:: Kazlauskas 1968d, 149

Antraštė:: mẽtas
Reikšmė:: year
Straipsnelis:: Bl. kalboms kartais būdingas netaisyklingas formų trumpinimas: lie. mẽtas ‘year’ (dgs. mẽtai), la. mets ‘time’, pr. mettan n. ‘year’ (< bl. *meta- vyr. arba n.) o ne alb. mot ‘year, weather’ ir gr. ἄμητος ‘harvest, harvesting-time’ (visi iš ide. *ə₂mḗtos). Szemerényi (1962, 198-199) siūlymas bl. žodžius aiškinti dviejų apeliatyvų, reikšme ‘year’ (t. y. *ə₂mḗtos (vyr. o- kamienis ir *wetos (n. es- kamienis)), kontaminacija, pagrįstas. Šie apeliatyvai išsaugoti paleo-balkanų pavyzdžiuose, plg. alb. mot ‘year, weather’, gr. ἄμητος (vyr. o- kamienis) ‘harvest, harvesting-time’/ alb. vit (dgs. vjet ‘year’, gr. (ϝ)έτος (n. es- kamienis) ‘year’.
Šaltinis:: Witczak 1994, 187–188

Antraštė:: mẽtas
Straipsnelis:: [Apžvelgiami prūsistiniai K. O. Falko rankraščiai.] Pr. mette GrA 25, (plg. mettan E 12) laikomas substitucinės germanizacijos padariniu. Plg. lie. atitikmenį mẽtas.
Šaltinis:: Stundžia 1996, 96

Antraštė:: metas
Straipsnelis:: [Straipsnyje aptariama etimologinė informacija, kurią pateikia K. Fiurekeris antrajame Latvių-vokiečių žodyno rankraštyje (17 a. 2-oji pusė).] Keli la. k. žodžiai Fiurekerio laikomi lituanizmais (vartojamos santrumpos lith., Litaw., Litthu., Lithu.). Vienas iš jų – la. mets ‘eine Jahr=Zeit. Litthu. & Curl.’, tačiau ME II, 608 teigiama, kad tiek la. mets ir lie. metas yra bendros kilmės.
Šaltinis:: Trumpa 2008, 142–143