Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
maldyti
.
Rezultatai
Antraštė:
maldýti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.]
meldi̯ō
‘prašau’: sena praes. forma išlaikyta tiktai lie.
meldžiù
, kurios (iterat.) vedinys yra
maldýti
ir sl. *
modliti
(s. sl.
moliti
, le.
modlić się
). Žinoma, šaknis čia yra ide. (het.
mald-
‘monotoniškai kalbėti, melsti, užkeikti’; Benveniste BSL, XXXIII, 133). Slavų kalbose įvyko metatezė
ld
>
dl
, bet kokią esamojo laiko formą reikia rekonstruoti slavų iteratyvui, to negalima nustatyti. Fraenkelis, nepaisydamas Benveniste’o nuomonės, baltų ir slavų žodžius sieja su gr.
μέλδειν
‘suminkštinti prieš gaminimą’. Jeigu ši prielaida teisinga, tai čionai taip pat įeitų praes. su
-e-
:
-o-
ir nebūtinai tik su
-i̯e-
:
-i̯o-
. Semantiniu požiūriu patikimiausias atrodo lyginimas su hetitų veiksmažodžiu. Šiaip ar taip iš tokio antraštinio žodžio negalima pateikti jokios išvados apie pamatinę baltų-slavų formą.
Šaltinis:
Safarewicz 1967
, 251
Antraštė:
maldýti
Reikšmė:
pray, entreat
Straipsnelis:
Šiaip jau laikoma, kad sl. lyties
modliti
‘to beseech, pray’, kuri gretinama su lie.
maldýti
‘pray, entreat’ (:
melsti
‘pray’), priebalsių seka, palyginus su lie.
maldýti
, yra antrinė. Toks aiškinimas neatsižvelgia į svarbias detales. Germanų kalbose plačiai fiksuojama
maþla-
s. ‘aptarimas, susirinkimas, Verhandlung, Versammlung’ bei *
maþljan
v. ‘speak (solemnly)’. Nėra jokios abejonės, kad germ. *
maþljan
visiškai atitinka sl.
modliti
ir abi lytys < *
motleyō
(sl.
tl
>
dl
).
Šaltinis:
Szemerényi 1967
, 285
Antraštė:
maldýti
Straipsnelis:
S. het.
malda(i)
(
-ḫi
asmenuotė) semantiškai tiksliai atitinka s. sl.
МОЛИТЬ
:
МОЛИТИ
, r.
молить
, č.
modliti se
, le.
modlić sę
. Bendras slavams „pusiau tematinis“ veiksmažodis su
-i-
*
mò(d)litъ
priklauso baritoninei paradigmai. Lie.
maldo
:
maldýti
priklauso
-a-
:
-iti-
tipui, formaliai panašiam į het.
maldaḫḫun
:
maldiya-
, bet šis tipas galėjo atsirasti ir
maldýti
susiejus su kitais
-dýti
veiksmažodžiais. Spėjama, kad lietuvių veiksmažodis galėjo būti antriniu būdu suprastas kaip vardažodinis (
maldýti
:
maldà
), Stang 1942, 24, 149; 1962 24; 1966, 327. La.
samaldît
įvyko semantinis pakitimas *‘melsti duonos, melsti duoną’ > ‘atnešti į namus duoną, maistą’. Pr.
maddla
,
madli
pripažįstami lenkiškais skoliniais (Schmalstieg 1974, 218). Kadangi numanoma ide. šaknis *
me/ol-
(s. air.
molor
‘aš šlovinu’, gr.
μέλος
‘daina’, Szemerényi 1954, 164; Benveniste 1932, 133–135), priesaga *
-d-
gali būti bendra hetitams, armėnams (
malt’ank
‘pamaldos’) ir baltams-slavams, kur priesaga *
-d-
aptinkama ir kai kuriuose kituose panašaus tipo kamienuose.
Šaltinis:
Иванов 1981
, 171
Antraštė:
maldýti
Reikšmė:
melsti, prašinėti
Straipsnelis:
Natūralu, kad sl.
modliti
‘melsti, prašyti’ seniai yra lyginamas su lie.
maldýti
‘melsti, prašinėti’. Pirminė priebalsių seka atsispindi baltiškoje formoje, nes yra dar
melsti
(iš
meld-ti
) ir kiti giminiški dariniai.
Šaltinis:
Семереньи 1967
, 17
Antraštė:
maldýti
Reikšmė:
prašyti
Straipsnelis:
Analizuojant prasl.
modliti
ir pragerm.
maþljan
ryšius, nurodoma, kad slavų grupės atitikmenų bendra reikšmė – ‘melsti, prašyti, šauktis, kreipiantis į dievybę’, o germanų – ‘šaukti, kreiptis iškilminga kalba, padaryti įžadą’. Jokio genetinio tapatumo tarp slavų ir germanų fomų nėra, nes prasl.
modliti
< *
molditi
atsispindi tokiose ide. paralelėse: het.
malda(i)
‘padaryti įžadą, prašyti ko nors iš dievų, žadant atnešti jiems auką’, arm.
małtʿem
‘meldžiu, šaukiuosi’, lie.
maldýti
‘prašyti’, s. ang.
meldan
‘skelbti’ ir kt. Tyrinėjimai parodė, kad prasl.
modliti
taip pat turėjo reikšmę ‘padaryti įžadą, atnešant auką’ (В. В. Иванов [...]). Taigi pirmiausia veiksmažodis reiškė ‘kulto veiksmą’, o paskui – ‘kalbą, lydinčią kulto veiksmą’.
Šaltinis:
Мартынов 1963
, 170
Antraštė:
maldýti
Straipsnelis:
žr.
melsti
Šaltinis:
Solta 1960
, 260 t.
Antraštė:
maldýti
Straipsnelis:
Het.
ma-a-al-di
- ‘gelobt’ < *
moldʰ-éi̯e-ti
~ lie.
maldaũ
, s. sl.
moljǫ
.
Šaltinis:
Tremblay 2009
, 494
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas