Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: maldyti, dvyniai, pakloti, sietava, svidus, duobti, sulava, guiti.

Rezultatai

Antraštė:: maldýti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] meldi̯ō ‘prašau’: sena praes. forma išlaikyta tiktai lie. meldžiù, kurios (iterat.) vedinys yra maldýti ir sl. *modliti (s. sl. moliti, le. modlić się). Žinoma, šaknis čia yra ide. (het. mald- ‘monotoniškai kalbėti, melsti, užkeikti’; Benveniste BSL, XXXIII, 133). Slavų kalbose įvyko metatezė ld > dl, bet kokią esamojo laiko formą reikia rekonstruoti slavų iteratyvui, to negalima nustatyti. Fraenkelis, nepaisydamas Benveniste’o nuomonės, baltų ir slavų žodžius sieja su gr. μέλδειν ‘suminkštinti prieš gaminimą’. Jeigu ši prielaida teisinga, tai čionai taip pat įeitų praes. su -e- : -o- ir nebūtinai tik su -i̯e- : -i̯o-. Semantiniu požiūriu patikimiausias atrodo lyginimas su hetitų veiksmažodžiu. Šiaip ar taip iš tokio antraštinio žodžio negalima pateikti jokios išvados apie pamatinę baltų-slavų formą.
Šaltinis:: Safarewicz 1967, 251

Antraštė:: maldýti
Reikšmė:: pray, entreat
Straipsnelis:: Šiaip jau laikoma, kad sl. lyties modliti ‘to beseech, pray’, kuri gretinama su lie. maldýti ‘pray, entreat’ (: melsti ‘pray’), priebalsių seka, palyginus su lie. maldýti, yra antrinė. Toks aiškinimas neatsižvelgia į svarbias detales. Germanų kalbose plačiai fiksuojama maþla- s. ‘aptarimas, susirinkimas, Verhandlung, Versammlung’ bei *maþljan v. ‘speak (solemnly)’. Nėra jokios abejonės, kad germ. *maþljan visiškai atitinka sl. modliti ir abi lytys < *motleyō (sl. tl > dl).
Šaltinis:: Szemerényi 1967, 285

Antraštė:: maldýti
Straipsnelis:: S. het. malda(i) (-ḫi asmenuotė) semantiškai tiksliai atitinka s. sl. МОЛИТЬ : МОЛИТИ, r. молить, č. modliti se, le. modlić sę. Bendras slavams „pusiau tematinis“ veiksmažodis su -i- *mò(d)litъ priklauso baritoninei paradigmai. Lie. maldo : maldýti priklauso -a- : -iti- tipui, formaliai panašiam į het. maldaḫḫun : maldiya-, bet šis tipas galėjo atsirasti ir maldýti susiejus su kitais -dýti veiksmažodžiais. Spėjama, kad lietuvių veiksmažodis galėjo būti antriniu būdu suprastas kaip vardažodinis (maldýti : maldà), Stang 1942, 24, 149; 1962 24; 1966, 327. La. samaldît įvyko semantinis pakitimas *‘melsti duonos, melsti duoną’ > ‘atnešti į namus duoną, maistą’. Pr. maddla, madli pripažįstami lenkiškais skoliniais (Schmalstieg 1974, 218). Kadangi numanoma ide. šaknis *me/ol- (s. air. molor ‘aš šlovinu’, gr. μέλος ‘daina’, Szemerényi 1954, 164; Benveniste 1932, 133–135), priesaga *-d- gali būti bendra hetitams, armėnams (malt’ank ‘pamaldos’) ir baltams-slavams, kur priesaga *-d- aptinkama ir kai kuriuose kituose panašaus tipo kamienuose.
Šaltinis:: Иванов 1981, 171

Antraštė:: maldýti
Reikšmė:: melsti, prašinėti
Straipsnelis:: Natūralu, kad sl. modliti ‘melsti, prašyti’ seniai yra lyginamas su lie. maldýti ‘melsti, prašinėti’. Pirminė priebalsių seka atsispindi baltiškoje formoje, nes yra dar melsti (iš meld-ti) ir kiti giminiški dariniai.
Šaltinis:: Семереньи 1967, 17

Antraštė:: maldýti
Reikšmė:: prašyti
Straipsnelis:: Analizuojant prasl. modliti ir pragerm. maþljan ryšius, nurodoma, kad slavų grupės atitikmenų bendra reikšmė – ‘melsti, prašyti, šauktis, kreipiantis į dievybę’, o germanų – ‘šaukti, kreiptis iškilminga kalba, padaryti įžadą’. Jokio genetinio tapatumo tarp slavų ir germanų fomų nėra, nes prasl. modliti < *molditi atsispindi tokiose ide. paralelėse: het. malda(i) ‘padaryti įžadą, prašyti ko nors iš dievų, žadant atnešti jiems auką’, arm. małtʿem ‘meldžiu, šaukiuosi’, lie. maldýti ‘prašyti’, s. ang. meldan ‘skelbti’ ir kt. Tyrinėjimai parodė, kad prasl. modliti taip pat turėjo reikšmę ‘padaryti įžadą, atnešant auką’ (В. В. Иванов [...]). Taigi pirmiausia veiksmažodis reiškė ‘kulto veiksmą’, o paskui – ‘kalbą, lydinčią kulto veiksmą’.
Šaltinis:: Мартынов 1963, 170

Antraštė:: maldýti
Straipsnelis:: Het. ma-a-al-di- ‘gelobt’ < *moldʰ-éi̯e-ti ~ lie. maldaũ, s. sl. moljǫ.
Šaltinis:: Tremblay 2009, 494