Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: marės.

Antraštė:

mãrės

Reikšmė:

įlanka

Straipsnelis:

žr. jūra

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 215

Antraštė:

mãrės

Reikšmė:

jūra, Baltijos jūra

Straipsnelis:

[Retsykiais osetinų kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis indų-iranėnų, o su šiaurės ir vakarų ide. kalbomis:] Oset. mal ‘gili vieta ežere, kūdroje, baloje ar pan. kitokio netekančio vandens telkinio vieta’ puikiai atitinka ide. *mori ‘jūra; ežero, kūdros, balos ir pan. (netekantis) vanduo’: lo. mare, s. air. muir, bret. mor, go. marei, s. v. a. mari ‘jūra’, s. ang. mere ‘jūra; kūdra’; mōr ‘jūra’, merisc ‘pelkė ’, vok. Marsch ‘pelkė; klampi vieta’, s. sl. morje, r. море, lie. mãrė (pl. mãrės) ‘jūra, Baltijos jūra’ ir t. t. (Pokorny IEW, 748). Garsų samplaika ri (ry) oset. kalboje virsta l, li, ly (bal ‘būrys < *bārya [ir kt. pvz.]), todėl iš *mori, *mari dėsningai randasi oset. mal. Vertas dėmesio dalykas, kad oset. lyties mal reikšmės ‘gili kūdra, bala; gili ežero, upės vieta’ atitinka seniausią ide. *mori reikšmę, kurią, manoma, yra išlaikiusios germ. kalbos (plg. ide. *mori germ. atitikmenų ‘netekantis vanduo; kūdra, bala; klampi vieta’). [5] Kažin ar galime *mori laikyti bendraide. leksema, kuri buvusi pažįstama indų-iranėnų kalboms.

Šaltinis:

Абаев 1965, 5–6

Antraštė:

mãrės

Straipsnelis:

Abaev, V. I. 1973. Istoriko-ėtimologičeskij slovar’ osetinskogo jazyka. Tom II, L–R. Leningrad, 69 formuluoja rekonstrukciją „ide. *mōri arba *mōryo- ‘jūra’: su pailgintu šaknies vokalizmu. […] Taip pat ir Pokorny IEW 748 šalia *mori pateikia ir *mōri; ilgumą iliustruojantys pavyzdžiai atrodo esą vr̥ddhi-dariniai. Kuriai šių dviejų leksinių grupių priklauso oset. mal, pirmiausia skirtina semantiniu pagrindu. Ide. *mori Feist, [Vergleichendes Wörterbuch der gotischen Sprache. Leiden, 1939, 346] aiškina ‘stovintis vanduo, vandeninga vietovė’, Darmsas [Darms, G., Schwäher und Schwager, Hahn und Huhn. Die vr̥ddhi- Ableitung im Germanischen. München, 1978, 162] („mažiausiai kaip antra reikšmė“) ‘dideli, stovintys vidaus vandenys’ (… Binnengewässer), daugiausiai ‘tikrai ne daugiau kaip pajūrio vandenys’; Nehringas [Nehring, A., Idg. *mari, *mori. Festschrift fü Franz Schröder, Heidelberg, 1959, 122–138, 125] ‘vidaus ežeras, žemyniniai (vidaus) vandenys’ (‘Binnensee, Binnengewässer’). Lemiamos reikšmės [...] turi germaniškieji vediniai, tarp jų ir vr̥ddhi- dariniai, kaip vok. Marsch, s. ang. merisc ir *mōra ‘pelkė (apie tai žr. Darms, 158–66), čia priklauso dar lie. (pl.) mãrės, mãrios, la. maŗa, pr. mary ‘geogr. marios (įlanka)’ (‘Haff’). [0133] Čia reikšme ‘dumblas, pelkė’ prisijungia dar arm. mawr (i- arba a- kamienas), kurio vokalizmas arba kaip atvirkščias o parašymas, arba kaip [234] seno /a/ u- epentezė suprastinas.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 234–235

Antraštė:

mãrės

Reikšmė:

jūra

Straipsnelis:

[Įvairūs pr. ir lie. hidronimai siejami su] pr. mar-y ‘marios (įlanka)’, lie. mãr-ės, mãr-ios ‘jūra’, la. mar-e ‘t. p.’ < ide. *mor- ‘stovintis vanduo’ (Krahe H. Unsere älteste Flußnamen. – Wiesbaden, 1964, 47).

Šaltinis:

Daubaras 1981, 86

Antraštė:

mãrės

Straipsnelis:

Kai kurie Chr. Stango nurodyti baltų-slavų-germanų bendri žodžiai yra pasiskolinti finų: […] varia : lie. mãrės – suo. meri ‘Meer’ (‘jūra’).

Šaltinis:

Schmid 1975b, 326

Antraštė:

mãrės

Reikšmė:

liūnas, klampa

Straipsnelis:

P. Friedrichas (P. Friedrich, HW, 3 Ergänzungsheft. Heidelberg 1966 24) nustatė, kad het. marmar(r)a-, GIŠmammarra reikšmė buvusi ‘pelkė, liūnas, klampa’ ir todėl šio reduplikuoto kamieno šaknį galime gretinti su lie. mãrės 5 liūnas, klampa’, go. marei, lo. māre ‘jūra’, s. air. muir, r. море.

Šaltinis:

Иванов 1976 (1978), 162

Antraštė:

marės

Straipsnelis:

Lie. marės giminiškas su lo. mare (> romaniški žodžiai), s. air. muir, go. marei ‘t. p.’, s. isl. marr ‘poet. t. p.’; s. ang. mere ‘dažniau ežeras negu jūra’; s. sl. morje (visiems slavams taip pat) ‘jūra’. Vis kilo iš ide. *mari (ar *mori), kuris greičiausiai sietinas su gr. μαρμαίρω ‘blizgėti, spindėti’. Didelis šių giminiškų žodžių paplitimas rodo, kad šis žodis buvo jau ide. prokalbėje, tačiau sunku nustatyti, ką jis žymėjo, ar ‘okeaną’, ‘jūrą’, ar ‘gėlo vandens ežerą’.

Šaltinis:

Buck 1949, 36

Antraštė:

mãrės

Straipsnelis:

Pagrindiniu slavų gyvenviečių senumo Baltijos pakrantėje įrodymu istorikai laiko žodį mor’e slavų kalbose, kurio senumu neabejojama. Šis žodis žinomas slavų, baltų, germanų, keltų ir italų kalbose (plg. lo. măre, s. air. muir, go. marei, [62] lie. mãrės, pr. mary). Galbūt jis egzistavo ir kitose ide. kalbose, bet vėliau buvo užmirštas. Būtent iš šio žodžio Thieme kildina s. i. marut ‘vėjai, vėjų dievai’. Baltiškoji žodžio reikšmė marės (lie. mãrės, pr. mary) yra senesnė už slavų mor’e dabartinę reikšmę. Seniausia šio žodžio reikšmė, nurodyta ide. kalbose, buvo ‘stovintis vanduo, bala’. Būga manė, kad slavų, baltų ir germanų protėviai šiuo [63] žodžiu reiškė Pripetės žemumos plačias balotas vietas.

Šaltinis:

Бернштейн 1961, 62–64

Antraštė:

mãrės

Reikšmė:

įlanka, jūra

Straipsnelis:

Oset. mal ‘gilus stovintis vanduo; gili vieta ežere, upėje, pelkėje’. Kilęs iš ide. *mōri arba *mōryo- ‘jūra’ su dėsningu l ← r. Kitose arijų kalbose žodžio patikimo atitimens nenustayta. S. i. maryādā-, kuris kai kada pateikiamas (Uhlenbeck, 218), kaip parodė Renou (BSL 1936 XXXVII 141 t.) reiškė tik ‘riba, ežia’, o ne ‘jūros krantas’. Skitai ir kai kuriais kitais atvejais rodo ypatingą artimumą Europos kalboms; osetinų kalboje randama *gasti- ‘svečias’, kurio nėra kitose iranėnų kalbose, manu- ‘žmogus’, kurio kitose iranėnų kalbose išliko tik pėdsakai, ir kt. (ОЯФ I 166; СЕИ 5–7). Šiuo atveju taip pat labai reikšmingas ir akivaizdus yra læsæg ‘lašiša’. Todėl mal reikia nagrinėti kaip skitų-Europos kalbų izoglosą. S. sl. more, r. море, lie. mãrės ‘įlanka, jūra’, pr. mary ‘įlanka’, go. marei, s. v. a. mari, vok. Meer ‘jūra’, s. ang. mere ‘jūra’, ‘ežeras; tvenkinys’, merisc ‘bala’, lo. mare ‘jūra’. Sugretinimas su s. i. mala- ‘purvas’ (Вс. Миллер [...]) nepatenkina nei fonetiniu (neaiškus l), nei reikšmės požiūriu. Galbūt iš skitų chantų (oset.) mal, mansių (vogulų) mil, vengrų mély ‘gilus, giluma’ (Sköld. Oss. 30). – Manoma, kad pirminė ide. *mōri- reikšmė buvo ne ‘jūra’, o ‘stovintis vanduo’ (Feist 346; Mladenov, София, 1957, p. 313 t.). Jeigu taip, tai osetinų kalboje įsitvirtino būtent ši senoji reikšmė. Plg. Nehring. Odg. mari. Festschrift F. R. Schröder, Heidelberg, 1959, 122–138.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ, II, 69

Antraštė:

mãrės

Straipsnelis:

žr. marios

Šaltinis:

Thieme 1963, 240

Antraštė:

mãrės

Reikšmė:

įlanka, jūra

Straipsnelis:

žr. marios

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 215

Antraštė:

mãrės

Straipsnelis:

mary E. 65 ‘marios’ : lie. mãrės arba mãrios (apie tai Būga KSn. 232 tt.), la. (ežeras) Tuosmare, s. sl. МОРЕ, go. marei, lo. mare [257] ir kt. žr. Walde Pokorny II, 234 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 257–258

Antraštė:

marės

Straipsnelis:

žr. sparnas

Šaltinis:

Nilsson 2001, 185

Antraštė:

mãrės

Straipsnelis:

Isačenko (1957, FsMladenov) teigė, kad sl. *mor’e reikšmė buvusi ‘ežeras’ ir pateikia pavyzdžių, kur ide. *mori- refleksai žymi ne tik jūrą: a) baltų kalbose žymi įlanką, plg. lie. mãrės (pl.) ‘Kurški zaliv’, pr. mary ‘zaliv’; b) germanų kalbose būdvardis *mariska- ir vrddhi darinys *mōra- žymi pelkę ar pelkėtą vietą (pvz., v. v. ž. mersch, marsch, s. ang. mer(i)sc, s. v. a. muor m./n.); c) rusų tarmėse daiktavardis morcó žymi ežerą, susiformavusį išsiplėtus užės žiotims.

Šaltinis:

Furlan 2009, 105