Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mauti, šniūrauka, kalavija.

Rezultatai

Antraštė:: máuti
Reikšmė:: anstreifen
Straipsnelis:: Vedų mī́vati ‘judina, stumia’, j. av. auua.miuuāmahi ‘šaliname’, toch. B praes. I miwäṃ ‘dreba’ (pirmiausia iš *mīu̯-) gali būti suprantami kaip *mī́u̯h₁-e-ti (seniau konjunktyvas?) resp. *mī́u̯h₁-ti, čionai priklauso PPP lytyje vedų kā́ma-mūta ‘von Liebe gedrängt’ su denominatyvu het. mutae- ‘pašalinti’ kaip *muh₁-tó- resp. *muh₁-to-i̯é-ti [Oettinger, Norbert, 1979. Die Stammbildung des hethitischen Verbums. Nürnberg, 377), seniau *mi̯uh₁-tó ir t. t. Nykstamasis laipsnis taip pat j. av. amuiiamna- ‘nejudąs’ […]; nepriklausomai nuo to turbūt s. sl. myjǫ ‘plaunu’, su my- iš bendraties myti; la. maut, mauju ‘įmerkti’, lie. máuti, máuju ‘anstreifen’ gali turėti ablauto atsinaujinimą (Ablauterneuerung) arba senąjį intensyvo o- laipsnį; įgytas o- laipsnis lo. moveō ‘judu’.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 117

Antraštė:: máuti
Reikšmė:: in Sätzen davonschießen; schnell gehen, laufen, fahren
Straipsnelis:: E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. máuti dar be visko reikšia ir ‘In Sätzen davonschießen’ (kad maus katė lauk: husch war die Katze draußen NSB), ‘schnell gehen, laufen, fahren’ Dab. Ž. Su lie. máuti siejasi č. trm. zmývat’ ‘fliehen, z. B. vom Hasen’, *my-vati, frekventatyvas su pailgintu laipsniu (bl.-sl. mau- > mu- pailgintas į *mū-).
Šaltinis:: Machek 1966, 171

Antraštė:: máuti
Reikšmė:: снимать, сдирать, очищать
Straipsnelis:: [Aptariami slavų žemdirbystės terminai.] Sl. *mytiti ʻмыть, чиститьʼ, išvestas iš sl. *myti ʻмытьʼ, plg. s. č. mýtiti, mejtiti ʻочищать под пашнюʼ, č. mýtiti, ʻрубить, вырубатьʼ ir kt., taip pat artimas s. rus. мытовати ʻбеспорядочно двигать ногамиʼ, kurie neturi patikimos etimologijos. Tačiau sl. *mytiti yra bendresnės reikšmės žodis, perduodantis judėjimo reikšmę, plg. s. rus. мытовати, kurio semantiką turi ir lie. máuti ʻснимать, сдирать, очищатьʼ, la. maût ʻнатягиватьʼ, lo. movēre ʻприводить в движениеʼ ir kt. Pradinė reikšmė ʻдвигать, приводить в движениеʼ konkretizuojama baltų kalbose – ʻдвижение, с помощью которого что-то сдирают, чистятʼ, kuria motyvuota kita semantinės evoliucijos grandis – ʻочищать от лесаʼ > ʻрубить, вырубать лесʼ.
Šaltinis:: Куркина 1998-1999 (2000), 11—12

Antraštė:: máuti
Straipsnelis:: [Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Bl.-sl. paradigma prez. ˚ā̆u̯-(i̯)e/o- : aor.-bendratis ˚ū-/˚uu̯- nesunkiai rekonstruojama, tačiau ide. šaknies atematinio prezenso vediniai nėra labai aiškūs. La. maût, maûju, mâvu (ē) ‘plaukti, užtvindyti, apsemti’ (lie. máudyti); pr. *mūt ‘plauti(s), prausti(s)’ (aumūsnan); sl. *my̋ti, *my̋jǫ AP a ‘plauti(s), prausti(s)’ (s. sl. myti, myjǫ, sr.-kr. mȉti, mȉjēm, r. myt ̕, móju). Lie. máuti, máuja, móvė, la. maût, maûju, mâvu (ē) ‘apsirengti, užsidėti (drabužius)’. Ide. *mi̯éuh₁-ti / *mi̯h₁u-énti ‘judėti’ (LIV, 445f.): s. i. mī́vati ‘stumia’, toch. B prez. I miwäm, toch. A I/II meṣ, 3 pl. meyeñc ‘drebėti, virpėti’; la. moueō, -ēre ‘judėti, judinti’ (žr. Vine 2006, 218f.). Šių dviejų žodžių šeimų ryšys nuolat svarstomas, tačiau jis problematiškas semantikos požiūriu. Jei tai atskiros šeimos (Fraenkel LEW, 417, 421), remiamasi šaknimi *meuH- ‘šlapintis; plauti(s), prausti(s)’ (s. i. mū́tra-, av. mū̆θra- n. ‘šlapimas’, s. ir. múm ‘t. p.’), tačiau ji nepadeda rekonstruoti ide. formos. Bl.-sl. kalbų duomenys nurodo prez. pardavimą *mā̆u̯-(i̯)e/o-, bendr. *mū́-tei-, aor. *muu̯-ā-. Lie. máuti ir la. maût su *mi̯euh₁- ‘judėti’ ryšys abejotinas dėl skirtingos jų semantikos (LKŽ 8, 946ff.).
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011b, 210

Antraštė:: máuti
Straipsnelis:: žr. maudyti
Šaltinis:: Lubotsky 2011, 117–118