Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: maudyti, kiemas, kamas, bėgti, bėgu, gurlinti, kitlius, įgelti, ėdroti, vaikyti, atkerti, -palaikis, dvi, sulinis, laistyti, išrykšti, mèsti, dibt, tvarka, paguinikis, širšuolas, balzganas, kepurnas, rijus, atidėti, adyti.

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

Gr. μῠδάω ‘būti drėgnam’ kartais ‘pūti, gesti’; μῡδαλέος ‘šlapias’. […] Μυδαλέος sudaro porą su praes. μυδαίνω ‘sudrėkinti’ pagal seną schemą, plg. su artima reikšme ἀζαλέος, ἀζαίνω, αὐαλέος, αὐαίνω, ἰκμαλέοες, ἰκμαίνω ir žr. Benveniste, Origines, 45. Gr. žodžio μυδαλέος ῡ ilgas vertė įtraukti ilgą υ į μυδαίνω, plg. Schulze [...]. Taip pat ilgo ir trumpo υ kaita ypač ekspresyviame žodyje nėra be pavyzdžio. Μύδος, paliudytas aleksandriniuose eilėraščiuose, būti dirbtinas archaizmas: šiuo atveju μυδάω būtų iš daiktavardžio. Tačiau praes. su -άω taip pat galėtų būti deverbatyvas (išvestas iš kokio veiksmažodžio?). Šiuo atveju μύδος m. ‘skystis’ būtų atvirkščias vedinys. Gr. μαδάω ir μυδάω panašumas atsitiktinis. Iš šaknies *meu-, *mū̆-, plg. Pokorny IEW, 746 su [717] dantiniu sonoriniu, be graikų, padaryta s. i. mudira- m. ‘debesis’ ir čia prisimintinas múd- f. ‘džiaugsmas’, módate ‘būti džiaugsmingam’, tai priima Mayrhofer KEWA II, 269, gretindamas su vok. sauber ir t. t. su balsiu o lie. máudyti, air. muad ‘rūkas’, ol. mot ‘lietus’.

Šaltinis:

Chantraine DEG, III, 718–719

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

Pr. aumūsnan ‘nuplovimas’, ‘nuprasuimas’ tiksliausių atitikmenų turi slavų kalbose, plg. r. у-мыть(ся), у-мывание, bulg. умѝвам, s.-kr. у̀мити, уми́вати ir kt. – *u-mytĭje : au-mūsna- < *au-mū-. Rytų baltų formos turi kitokį vokalizmą (nors yra išimčių, plg. la. mûdêt(iês), mūdât(iês) ir pan.); la. maudât, maũdinât ir kt.; lie. máudyti, nu-máudyti, nu-máudymas, la. nùo-maut, iz-maudâtiês ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ, A–D, 158–159

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

pr. aumūsnan (acc.) ‘nuplovimą’ : s. sl. ОУМЫТИ ‘(nu)plauti’, la. mûdêties, mûdinât, maût ME II 570, le. máudyti, v. v. ž. mūten ‘mazgotis veidą’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 249 su liter.

Šaltinis:

Endzelīns DI, IV (2), 183

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

žr. mauda

Šaltinis:

Gliwa 2002b, 30–31

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

žr. musti

Šaltinis:

Gliwa 2002a, 262–265

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

žr. máuti

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 210

Antraštė:

máudyti

Straipsnelis:

Greta protoide. *mH-i-u- ‘judėti’ minima šaknis *miHu- / *muH- ‘kratyti(s), drebėti, virpėti’ (< *mi̯uH-). Plg. ide. bendrašaknius *mi̯eu̯h₁- nepastovų judesį reiškiančius veiksmažodžius: toch. A mew-, B miw- ‘drebėti, virpėti’, sl. *myti ‘plauti’ (s. sl. myti, r. myt ̕, s.-kr. mȉti), lie. máudyti; la. maût ‘užtvindyti, panardinti, plaukti’; maudât ‘maudyti(s)’; bendrai judesį reiškiančius veiksmažodžius: lo. movēre ‘judėti; judinti’; trumpą, staigų judesį reiškiančius veiksmažodžius: het. vns. 1 asm. mu-uḫ-ḫi, 3 asm. ma-uš-zi ‘kristi’, lie. máuti, la. maût ‘nu(si)traukti, užmauti apynasrį/kamanas’. Šaknis *miHu- / *muH- susijusi su ide. *m(H)ei- ‘pakeisti, pasikeisti (vietomis)’.

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 117–118