Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
meddo (< *medu neutr.) E. 391 ‘medus’ : lie. medùs, s. sl. МЕДЪ, s. i. mádhu ‘t. p.’, gr. μέθυ, air. mid, s. v. a. metu ‘naminis alus, midus’ ir kt. žr. Walde-Pokorny II, 261.
Šaltinis:
Endzelīns DI, IV (2), 258
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
pr. E 391 meddo : lie. medùs
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 34
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
Gr. μεθυ gen. retai -υος n. ‘alkoholinis gėrimas’. [675] Μέθυ yra senasis ide. apeliatyvas, reiškęs medų ir midų: s. i. mádhu- n. (tačiau mádhu- adj. ‘švelnus, saldus’), av. maδu- n. ‘uogų vynas’. Baltų kalbose turime lie. medùs m.; s. sl. medŭ m. ‘medus’, s. isl. mjǫdr, s. v. a. metu ‘midus’, s. air. miđ neutr., vėliau m. ‘midus’, plg. Vendryes, Lexique, s. u.; toch. B mit. Žr. Pokorny IEW, 707. Graikų kalba medaus reikšmę yra išsaugojusi taip pat paveldėtame žodyje μέλι.
Šaltinis:
Chantraine DEG, III, 675–676
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
Toch. B mit- ‘medus’ com. sg. mitämpa. (Aiškiai) giminiškas su gr. μέθυ ‘svaiginantis gėrimas’, s. i. mádhu ‘medus’ etc. Jų giminystę nurodė jau Schrader-Nehring, 139. Toch. (B) kalboje ide. neutrum *medhu perėjo į m., plg. taip pat s. v. a. metu ‘medaus gėrimas’, lie. medùs. Galimas daiktas, kad toch. forma žodžio gale neteko *-u-s (com. sg. mitämpa padarytas iš pažeisto nom. sg.).
Šaltinis:
Windekens 1976, 298
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
Senovės slavų gramatikų autoriai prie kamienių priskiria ir prasl. МЕДЪ. Tai ide. kilmės kamienas, plg.: s. i. mádhu, av. maδu, gr. μέθυ ‘mielių gėrimas’, s. v. a. metu [244] ‘mielių medus’, lie. medùs, la. medus, pr. meddo. Ide. prokalbėje priklausė bendrosios giminės kamienams. Atsispindi visose slavų kalbose: r. мёд, s. sl. МЕДЪ, bulg. мед, s.-kr. ме́д, slov. méd, č., slovk. med, le. miód, luž. a. měd, mjod, luž. ž. mjod.
Šaltinis:
Бернштейн 1974, 244–245
Antraštė:
medus
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, medaus pavadinimai, dažniausiai priklauso vienai iš dviejų grupių, kurias sudaro iš ide. prokalbės paveldėti žodžiai. Pirmą grupę sudaro žodžiai, kilę iš ide. *melit- ‘medus’ (gr. μέλι, lo. mel; s. air. mil; go. miliþ; arm. melr ir t. t.). Antrą grupę - lie. medus, la. medus, pr. meddo, s. sl. medŭ ir t. t. bendras sl., s. i. madhu-, toch. mit < ide. *medhu- ‘medus’ ir ‘midus’. Bendras germanų (išskyrus go.) medaus pavadinimas (pvz., s. ang. hunig, s. isl. hunang ir t. t.) giminiškas s. i. kāñcana- ‘auksinis’, kanaka ‘auksas’ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 384
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
S. air. mid n. vėliau m. ‘midus, fermentinis ir svaiginantis gėrimas’; nom. mid, su artikeliu a m-mid gen. meda, dat. mid. Vadinasi, senasis u kamienas; prakeltų *medu- yra išsaugotas kimrų medd ‘id.’, s. kornų med glosa ‘sciera’, bret. mez. Iš kur valų meddw ‘girtas’, kornų medhow, bret. mezo ‘id.’ ir mezvi ‘svaigti’, kuriems atliepia air. medb. Vediniai: medach adj. ‘gausus midaus’, medán ‘stiprus likeris’, mesc ‘girtas’ (žr. atskirai). Tai ide. medaus ir midaus pavadinimas: s. i. mádhu, av. mađu (iš kur persų vyno pavadinimas mai), gr. μέθυ, s. sl. medŭ (Berneker SEW II 31, iš čia meškos pavadinimas medv-ĕdĭ ‘valgyti medų’, s. i. madhuv-ád-), lie. medùs ir midùs, s. isl. mjǫdr ‘midus’, s. v. a. metu, s. ang. meodu. Pokorny IEW, 707; plg. MSL XVI 268 bei Schrader Reallex.² 139. Corm.² 853 air. mid nagrinėja kaip valų medd iškraipymą. Iš tikrųjų tai tas pats žodis
Šaltinis:
Vendryes LEJA, m48
Antraštė:
medus
Straipsnelis:
žr. pekus
Šaltinis:
Kuzavinis 1967b, 100–102
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Meddo ‘der Honig’ (E 391) yra senas bev. gim. daikt., plg. s. i. mádhu, gr. μέθυ (vyr. gim. lie. medùs, la. mȩdus).
Šaltinis:
Petit 2000, 36
Antraštė:
medùs
Straipsnelis:
Atskirose slavų kalbose atsirado ilgųjų ir trumpųjų balsių opozicijos, taip pat priegaidės (serbų-kroatų, slovėnų kalbose), tačiau visos jos yra naujos ir jau neturi nieko bendro su atitinkamomis ide. opozicijomis, plg.: sl. (nauji) V̄ – ide. V, plg. s.-kr., slov. mêd – gr. μέθυ, lie. medùs; s.-kr. nôć, slov. nôč – lo. nox, lie. naktìs; s.-kr. râž – lie. rugỹs ir t.t. Slav. V (nauji) – ide. V̄, plg. s.-kr. sȉr, slov. sìr – lie. sū́ris, sūrùs; s.-kr. ȉva – lie. ievà, v. a. k. îwa; s.-kr. ȕcho (s.sl. oyxo)– lie. ausìs, lo. auris ir t.t.
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 112
Antraštė:
(medus)
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito u kamieno baritonai.] S. i. mádhu- < *medʰu-. Gr. μέθυ rodo įprastą bevardės giminės žodžių baritonezę, o baltų ir slavų kalbose u kamiene apibendrintas kirčio mobilumas.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 43

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas