Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: mieras, raguitės.

Antraštė:

mieras

Straipsnelis:

žr. mielas

Šaltinis:

Balles 2009, 4

Antraštė:

míeras

Straipsnelis:

Slavistikoje la. miers, s. lie. míeras (dabartinėje kalboje vartojamas žodis taikà) laikomi skoliniais iš slavų kalbų, plg. s. ru. миръ, ru. мир (ЭССЯ 1993, XIX, 55–57), tam pritarai ir Būga (1958, 352). Endzelynas jo nelaiko rusizmu dėl laužtinės priegaidės miêrs, rodančios žodį buvus senu oksitonu. Yra įprasta žodžių миръ ir miers neetimologizuoti, – jie minimi prie žodžių la. mīļš, lie. míelas, pr. mijls, ru. милый etimologijų (Karulis 1992, I, 595; Fraenkel LEW 1962, 449; Mažiulis 1996, III, 137–138; ЭССЯ 1993, XIX, 46–48). Šios žodžių grupės reikšmės siejasi su ide. *mei- ‘siet kopā; sasaistīt; saites’ < *MY ‘mainīt; savstarpēji aizvietojams; apmaiņas-; pēc vienošanās’, kur *MY yra ankstyvojo ide. laikotarpio šaknies silabema, kurios sonantas *Y > *ḽ. Visi formalieji ir semantiniai šios šaknies refleksai ide. kalbose turi šaknies plėtinius, pvz., *-l: ru. милый ‘mīļš’, la. mīla, la. tarm. mieles, lie. mielas ‘mīļš, patīkams’, mielės ‘raugs, mieles’, gr. μείλιχιος; *-r: ru. мир, la. miers. *mirъ kaip savarankiškas mikrolizdas su plėtiniu *-r sietinas su semantiniu refleksu ‘siet kopā liecot, pīt’ > ‘liekties’ > ‘degt, uguns’. Dėl ide. šaknies *mēir- sąsajų su kita ide. šaknimi *mĕr- // *mor- // *mr̥- ‘nāve, mirt’, šaknis *mēir- > s. sl. *mirъ gavo reikšmę ‘miers’, žyminčią judėjimo ar tam tikros būsenos pabaigą. Šios reikšmės nėra nei s. ru., nei dabartinėje ru. kalboje. Pirminė s. sl. *mirъ semantinė motyvacija galėtų būti susijusi su kremavimo kaip laidojimo papročio įvardijimu. La. žodis miers galėjo būti paskolintas arba iš sl. prokalbės, arba iš s. ru. kalbos ankstyvuoju jos raidos laikotarpiu.

Šaltinis:

Koškins 2000, 41