Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
miẽtas
Straipsnelis:
mē[i]t- : məit : mit-“, išplėtimas iš „mei- ‘pritvirtinti’“ (Pokorny IEW 709). Arm. moyt‘, s. sl. meiđr, lie. miẽtas – visi rodo *mói̯-to-s (arm. asimiliuotas *mou̯t-), galbūt tiksliau *mói̯th₂os su fem. *méi̯th₂ih₂ (gen. seniau *mith₂-iáh₂-s) lytyje s. i. methī́ f. ‘stulpas’ (ir masc. methí-). Priešingai tam lo. mēta ‘posūkio kolona lenktynėse’ (‘Sitzsäule als Wendepunkt beim Wettfahren’) jokiu būdu negali įrodyti prokalbės laikų varianto be //, o veikiau jau paprasčiausiai yra dialektizmas...
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 67
Antraštė:
mi̇́etas
Straipsnelis:
S. air. methas, masc. ‘siena, riba, teritorija’. Žodis tikrai nelabai aiškus; gen. sg. methusa ir methais; methus .i. crich nó cóiged ‘siena arba provincija’, Meathas re nó aismir ‘laiko tarpas’ yra turbūt sukėlęs painiavą su mithis .i. ré, žr. mithich. Nepagrįstas dalykas yra, kai siūlomas šio žodžio prototipas *mitostu- reiškiantis ‘pasienio stulpas’, gretinant su s. i. methí- m. ir methī f. ‘stulpas, kolona’, lo. mēta ‘ežios, pasienio stulpas’, s. isl. meiđr ‘kuolas, medis’, lie. métas [= mietas – J. K.], s. sl. město ‘vieta’ (Bernek. II 51). Pok. 709.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, m45
Antraštė:
miẽtas
Straipsnelis:
La. mītne, mĩtne ‘gyvenamoji vieta, butas, pastogė, prieglobstis’ iš senesnio *mītinē resp. -enē (ē- kamienas) priesagos -inē resp. -enē vedinys nuo ide. šaknies *mē(i)-t- : *məi-t- : *mī̆t-, kurią turi žodžiai lie. miẽtas, la. mìets ‘kartelė’, mìet (meju arba mìenu) ‘tverti (mietų tvorą)’, s. i. mēthī ‘stulpas, šulas’, mitá- ‘(su)tvirtinti’, s. isl. meiđr ‘medis, sija’, galbūt taip pat s. bulg. město, s.-kr. mjȅsto, č. mìsto ‘vieta’ iš *mōitˢto- arba *mē(i)tˢto- [Fraenkel, LEW 451; Walde-Pokorny, Vergl. Wb. d. idg. Sprachen, II 239; Pokorny, IEW 709].
Šaltinis:
Duridanov 1969b, 86

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas