Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mietas, tarti, plienas, kirminas, makatas, gauras, šėtra, kryžiuotis, cinas, dvikti, drevė, dravis, nedarbas, paršas, burtikas, durmas, skrodelis, bliežti, gėdėtis, kurvaičinas, šienatvė, žiurė, bliurės, srabus, kupinis, kalmas, piešos, pražanga, makaušė, bebras, bebrus.

Rezultatai

Antraštė:: miẽtas
Straipsnelis:: „mē[i]t- : məit : mit-“, išplėtimas iš „mei- ‘pritvirtinti’“ (Pokorny IEW 709). Arm. moyt‘, s. sl. meiđr, lie. miẽtas – visi rodo *mói̯-to-s (arm. asimiliuotas *mou̯t-), galbūt tiksliau *mói̯th₂os su fem. *méi̯th₂ih₂ (gen. seniau *mith₂-iáh₂-s) lytyje s. i. methī́ f. ‘stulpas’ (ir masc. methí-). Priešingai tam lo. mēta ‘posūkio kolona lenktynėse’ (‘Sitzsäule als Wendepunkt beim Wettfahren’) jokiu būdu negali įrodyti prokalbės laikų varianto be /i̯/, o veikiau jau paprasčiausiai yra dialektizmas...
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 67

Antraštė:: mi̇́etas
Straipsnelis:: S. air. methas, masc. ‘siena, riba, teritorija’. Žodis tikrai nelabai aiškus; gen. sg. methusa ir methais; methus .i. crich nó cóiged ‘siena arba provincija’, Meathas re nó aismir ‘laiko tarpas’ yra turbūt sukėlęs painiavą su mithis .i. ré, žr. mithich. Nepagrįstas dalykas yra, kai siūlomas šio žodžio prototipas *mitostu- reiškiantis ‘pasienio stulpas’, gretinant su s. i. methí- m. ir methī f. ‘stulpas, kolona’, lo. mēta ‘ežios, pasienio stulpas’, s. isl. meiđr ‘kuolas, medis’, lie. métas [= mietas – J. K.], s. sl. město ‘vieta’ (Bernek. II 51). Pok. 709.
Šaltinis:: Vendryes LEJA, m45

Antraštė:: miẽtas
Straipsnelis:: La. mītne, mĩtne ‘gyvenamoji vieta, butas, pastogė, prieglobstis’ iš senesnio *mītinē resp. -enē (ē- kamienas) priesagos -inē resp. -enē vedinys nuo ide. šaknies *mē(i)-t- : *məi-t- : *mī̆t-, kurią turi žodžiai lie. miẽtas, la. mìets ‘kartelė’, mìet (meju arba mìenu) ‘tverti (mietų tvorą)’, s. i. mēthī ‘stulpas, šulas’, mitá- ‘(su)tvirtinti’, s. isl. meiđr ‘medis, sija’, galbūt taip pat s. bulg. město, s.-kr. mjȅsto, č. mìsto ‘vieta’ iš *mōitˢto- arba *mē(i)tˢto- [Fraenkel, LEW 451; Walde-Pokorny, Vergl. Wb. d. idg. Sprachen, II 239; Pokorny, IEW 709].
Šaltinis:: Duridanov 1969b, 86