Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
milžti
.
Rezultatai
Antraštė:
mìlžti
Straipsnelis:
žr.
malkas
Šaltinis:
Gołąb 1972
, 70
Antraštė:
mìlžti
Straipsnelis:
žr.
mėgti
Šaltinis:
Мельничук 1984 (1986)
, 142
Antraštė:
mi̇̀lžti
Straipsnelis:
Veiksmažodžio, atitinkančio žodį
молозиво
, rusų kalboje nėra. Nėra šio veiksmažodžio ir kitose rytų ir vakarų slavų kalbose. Šiuo atžvilgiu pietinės slavų kalbos kartu su baltų kalbomis sudaro bendrą izoglosą (plg. s. sl.
МЛЪЗѪ
, bulg.
мълзя́
, s.-kr.
мýзем
, slov.
mółzem
; lie. trm.
mi̇̀lžti
,
mélžu
).
Šaltinis:
Бернштейн 1961
, 74
Antraštė:
mi̇̀lžti
Straipsnelis:
Sl. s. prasl. *
melka
(s. bulg.
млѣко
ir t.t.) ‘pienas’ dėl fonetikos dalykų negali būti laikomas germanizmu, plg. go.
miluks
, vo.
Milch
. Šią sl. lytį veikiau laikykime ide. *
melg-
‘melžti’, plg. lie.
mélžiu
,
mi̇̀lžti
, lo.
mulgeo
, vok.
melken
bei ide. *
melk-
‘šlapias, drėgmė’, plg. gr.
μέλκιον
‘Quelle’, bulg., s.-kr.
млака
‘pelkė’, kontaminacija.
Šaltinis:
Georgiev 1979
, 36
Antraštė:
mi̇̀lžti
Straipsnelis:
(Straipsnyje apžvelgiami kentum elementų slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). Sl. *
melko
yra diskusinis, kadangi slavų kalbose vartojamas senas ide. veiksmažodis *
mьlzǫ
, *
melsti
‘melžti’ (pvz., r. bažn. sl.
mъlzu
,
mlěsti
, slov.
mólzen
,
mlésti
//
mólsti
) ir jo vediniai. Visos formos remiasi ide. *
melg̑
su įprastu sateminėms kalboms
ĝ
virtimu
z
(plg. Pokorny 722–723 prie *
mē̆̌lg̑-
arba *
meləg̑-
?) ‘nubraukti, šluostyti(s)’, europietiškai ‘melžti’, pvz., gr.
ἀμέλγω
, lo.
mulgeō
,
-ēre
, s. v. a.
milchu
, lie.
mélžiu
,
mi̇̀lžau
,
mi̇̀lžti
, ir t. t.
Šaltinis:
Gołąb 1972
, 70
Antraštė:
mi̇̀lžti
Straipsnelis:
žr.
mėgti
Šaltinis:
Seebold 1970
, 342–343
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas