Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: milžti, šventas, psalmė, ruinis, semti, gruodšaliai, dėžė, stremti, garmalas, dijakas, buriutė, lakmainia, slubnas, ūminti, lamakas, kupsnuotis, prusna, skliausti, giedorius, vokti.

Antraštė:

mìlžti

Straipsnelis:

žr. malkas

Šaltinis:

Gołąb 1972, 70

Antraštė:

mìlžti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 142

Antraštė:

mi̇̀lžti

Straipsnelis:

Veiksmažodžio, atitinkančio žodį молозиво, rusų kalboje nėra. Nėra šio veiksmažodžio ir kitose rytų ir vakarų slavų kalbose. Šiuo atžvilgiu pietinės slavų kalbos kartu su baltų kalbomis sudaro bendrą izoglosą (plg. s. sl. МЛЪЗѪ, bulg. мълзя́, s.-kr. мýзем, slov. mółzem; lie. trm. mi̇̀lžti, mélžu).

Šaltinis:

Бернштейн 1961, 74

Antraštė:

mi̇̀lžti

Straipsnelis:

Sl. s. prasl. *melka (s. bulg. млѣко ir t.t.) ‘pienas’ dėl fonetikos dalykų negali būti laikomas germanizmu, plg. go. miluks, vo. Milch. Šią sl. lytį veikiau laikykime ide. *melg- ‘melžti’, plg. lie. mélžiu, mi̇̀lžti, lo. mulgeo, vok. melken bei ide. *melk- ‘šlapias, drėgmė’, plg. gr. μέλκιον ‘Quelle’, bulg., s.-kr. млака ‘pelkė’, kontaminacija.

Šaltinis:

Georgiev 1979, 36

Antraštė:

mi̇̀lžti

Straipsnelis:

(Straipsnyje apžvelgiami kentum elementų slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais). Sl. *melko yra diskusinis, kadangi slavų kalbose vartojamas senas ide. veiksmažodis *mьlzǫ, *melsti ‘melžti’ (pvz., r. bažn. sl. mъlzu, mlěsti, slov. mólzen, mlésti // mólsti) ir jo vediniai. Visos formos remiasi ide. *melg̑ su įprastu sateminėms kalboms ĝ virtimu z (plg. Pokorny 722–723 prie *mē̆̌lg̑- arba *meləg̑-?) ‘nubraukti, šluostyti(s)’, europietiškai ‘melžti’, pvz., gr. ἀμέλγω, lo. mulgeō, -ēre, s. v. a. milchu, lie. mélžiu, mi̇̀lžau, mi̇̀lžti, ir t. t.

Šaltinis:

Gołąb 1972, 70

Antraštė:

mi̇̀lžti

Straipsnelis:

žr. mėgti

Šaltinis:

Seebold 1970, 342–343