Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: moteris, malonus, purė, šiurintis, šlaunys, ik-, kempė, prielankumas, kūpsoti, rauzė, pjūmenis, pužas, knyvė, tvardyti, klostai, mulna, valinas, aušara, šlamavėkas, brindos, gluosa, šakarnis, marios, grezna, pinė, plakis, tręšti, šlemė, suptonas, dvoka, siuvėjas, siuvėja, lingstis, mudrus, drimbinti, siena, audenis, uostai, laskatas, jaukìnti, rengti, šlemžti, ruožas, rietuvė, kaimynauti, kirkis, grūda, ielakštis, palėgti, bambizas, muitas, atžubu, planas, kuokštis, sulava, siautyti, kroika, gomulys, gluosna, pamina, jausmas, kuokė, kibti, badus, ančiukas, narbis, laitas, kaplis, strebulė, Krempė, lamžuoti, širšilas, cikorija, lesti, kliausčias, švytėti, buziulis, klostyti, šlamenė, plindza, tolygio, kadaginukas, dėti, dedu, dėjau, tabaloti, palaikyti, užvalkas, dyvas, rūgtas, spulinti, žabalas, karsa, kilbasas, farba, byskupas, remeslas, duoti, davė, baužinas, būkė, iešma, vervėti, senis, stibyna.

Antraštė:

moteris

Straipsnelis:

Bendraide. žodis – arm. mayr, mawr ‘motina’. [Lit.: Hübschmann AG, I, 472; Walde Pokorny II, 229; Walde Hofmann II, 50; mawru ‘pamotė’ (Meillet Esquisse², 142), Adjarian, Arm. Wurzelwörterbuch, IV, 794 t. t.]. Žodis, reiškiantis motiną, yra visose kalbose kaip ir žodis, reiškiantis tėvą, [51] bet alb. [40 išn.: plg. visų pirma apie tai Tagliavini, Atti Istituto Veneto, Scienze e Lettere, CVI, II, 1947/1948, 209 t. (210; 1 išn.): brolio sesers ryšys yra daug intensyvesnis nei motinos sūnaus, šitai matyti iš alb. liaudies dainos] ir lie. kalboje [41 išn.: dėl pagrindų plg. Havers, Sprachtabu, 21: čia yra „tabou de sentiment“, dėl kurio žodis, reiškiantis ‘žmona’, buvo pakeistas žodžiu, reiškiančiu ‘motina’] yra reikšmės nukrypimai – ‘sesuo’ ir atitinkamai ‘žmona, moteris’.

Šaltinis:

Solta 1960, 50 t.

Antraštė:

moteris

Straipsnelis:

Lie. moteris < lie. motė, gen. moters ‘motina’, la. māte, s. sl. mati, lo. māter ‘motina’.

Šaltinis:

Buck 1949, 83

Antraštė:

Mótertis

Straipsnelis:

žr. obelis

Šaltinis:

Eckert 1969, 10–15

Antraštė:

móteris

Straipsnelis:

Jotvingių ate ‘motina’, be žodžio pradžios m-, plg. pr. mothe, s. lie. mótė (mátė), la. mãte.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 69

Antraštė:

móteris

Straipsnelis:

[Skirtumas tarp ide. *ā ir *ō gerai išlaikytas baltų kalbose, pvz.:] Lie. móteris ‘woman’ (< *māteris).

Šaltinis:

Schmalstieg 2005a, 5

Antraštė:

moteris

Straipsnelis:

žr. motė

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 107

Antraštė:

móterį

Straipsnelis:

J. Kuryłowiczius, postuluodamas kirčio atitraukimą iš trumpo žodžio vidurio skiemens į prieš tai einantį skiemenį (pvz., *dukˈterin > lie. dùkterį, kitaip nei kiti autoriai, teigė, kad dėl šio atitraukimo atsiradusi kylančioji (akūtinė) priegaidė, jei kirtį gavęs skiemuo buvęs ilgas, pvz., bl.-sl. acc. sg. *māˈterin > *mā́terin > lie. móterį. Dėl kirčio atitraukimo atsiradęs akūtas kontrastavęs su nuo seno kirčiuotų ilgųjų skiemenų krintančiąja priegaide (cirkumfleksu), pvz., bl.-sl. *ˈbrāterin > *ˈbrā̃terin. Koreliacija acc. sg. *ˈdukterin : *mā́terin vs. *ˈseserin : X, kur X = (*ˈbrā̃terin →) *ˈbrā́terin, nulėmė morfologinį akūto atsiradimą šakninio kirčio žodžiuose su ilguoju šaknies balsiu. Vėliau žodžiuose su trumpąja šaknimi apibendrintas kilnojamasis kirčiavimas, o žodžiuose su ilgąja šaknimi – šakninis.

Šaltinis:

Olander 2009, 28–29

Antraštė:

moteris

Straipsnelis:

žr. motė

Šaltinis:

Orr 2000b, 40