Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: moti, laiptas, kapšiukas, sruja, pradaryti, giaurė, malti.

Antraštė:

móju

Straipsnelis:

žr. masinti

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 251

Antraštė:

móti

Straipsnelis:

S. air. mám m. ir f. ‘rankena, rieškučios’, gen. máime, nom. pl. ceithri maim ‘keturios rankenos’ ir taip pat trí mámanna su perėjimu galūnėje į nosinį. Valų mawaid f. ‘rankena’, pl. maweidiau galėjo kilti iš mawf ir rodyti tą pačią šaknį, bet jo kilmė yra nežinoma. Pedersenas, I 169, gretina su lie. móti, kas mažai patikima.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, m15

Antraštė:

móti

Straipsnelis:

Gr. μαίομαι ‘liesti’ ir ‘siekti’ remiasi μαρ-, kuris galėtų būti *mh2s-, bet siejimas su lie. móju, móti ‘winken’ yra netikras.

Šaltinis:

Beekes 1988, 29

Antraštė:

móti

Straipsnelis:

[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas, reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jei sudaro šio darbo pagrindą.] māi̯ō ‘linguoju’: lie. móju daryba ir reikšme atitinka sl. *majǫ s. sl. žodyje namajǫ. Nepaisant Trautmano, kuris neįžvelgė jokių pagrįstų ryšių su kitomis kalbomis, tvirtinimo, Pokorny (693) tikriausiai teisingai šį veiksmažodį sugretino su gr. μηνύω, dor. μᾱνύω ‘rodau’ (plg. Boisacq 634 po Prelsvito) būtent darybos, išplėstos -s- buvimo atžvilgiu su redukcija šaknyje: lie. mãsinti ‘vilioti’ šalia gr. μαίομαι, fut. μάσσομαι ‘judinti’. Tokiu atveju veiksmažodis yra jau praindoeuropietiškas, o baltų-slavų inovacija remiasi tik tuo pačiu praes. darybos tipu, kuris tikriausiai remiasi šaknimi aoristu ir kurio pėdsakas gali būti lie. preteritas mójau (su -i̯ā- elementu vietoj po balsio laukiamo -ā-).

Šaltinis:

Safarewicz 1967, 251