Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: musė, kermuo, milžtuvė, įsižagti, gomurys, moza, krankti, šepetys, katynas, trupti, kaitrus, beksėti, beksi, gegnė, dekretas, plasnas, pajauta, gedlyvas, kielė, kylė, kiela, uoglas, tekinas, dargana, šalmutis, kalnovė, zeidokas, išpaitvėti, ėdžios, dudnoti, parduoti, atolis, brada, kvartūkas, moti, trimterti, apačia.

Rezultatai

Antraštė:: musė̃
Straipsnelis:: Mes neturime pagrindo arm. mun, mnoy ‘uodas’ būtinai sieti su s- priesagos žodžių grupe (gr. [μυῖα], germ. [go. mausa], bl. [lie. musė̃, pr. muso], sl. [s. bulg. mucha]), nes šios reikšmės kategorijos žodžių darybos priemonės labai varijuoja [45 išn.: žodžiai, reiškiantys ‘mažus gyvūnus, ypač parazitus’, linkę pasiduoti „žaismui“ [„Spieltrieb“], plg. Harris, Sprachtabu, 127 […]]. s-/k-/n- priesaga gali puikiai viena kitą pakeisti, kaip nurodo Spechtas, […] [Ursprung, 1944, 43, 235 ir kt.]. Arm. žodis su priesaga n [*mu-no-] stovi atokiai nuo kitų giminiškų kalbų žodžių. [Taip pat mano ir Spechtas.]
Šaltinis:: Solta 1960, 191

Antraštė:: mùsė
Straipsnelis:: Lie. mùsė pirmykštė forma buvo *muš'ė iš formos *muš'ā < musjā, plg. lie. trm. musià = la. muša (!). Lygiagrečiai su *muš'ė buvo vartojamos ir senoviškos mažybinės formos nuo pamatinio žodžio, kurio pagrindas yra -ā-, plg. sl. mucha < *mous-ā-. Tos formos vartojamos gana dažnai (kaip ir dab. musẽlė, musýtė, musìkė), perdavė savo s ir formoms mùsė̃ bei mu̯sià.
Šaltinis:: Отрембский 1968, 140

Antraštė:: musė
Straipsnelis:: Žodžiai, žymintys „musę“, daugiausia priklauso vienai giminiškų žodžių grupei, greičiausia pamėgdžiojamosios kilmės. Germanų kalbose musės pavadinimas kilo nuo v. ‘skristi’. Lie. musė , la. muša, pr. muso, s. sl. mucha ir t. t., gr. μυι̑α (*μυσι̯α), lo. musca < ide. *mu-, *mus-, greičiausiai pamėgdž. kilmės, ryšys su zvimbimu. Panašiai ir s. i. makṣa-, av. maxšī- taip pat pamėgdž. kilmės.
Šaltinis:: Buck 1949, 193