Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: musti.

Antraštė:

mùšti

Straipsnelis:

žr. mazgoti

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 140

Antraštė:

mùšti

Straipsnelis:

Mladenovas (Младенов 309) bulg. му́ша, -их, му́хна ‘durti, badyti, kišti’ pirmasis susiejo su lie. mùšti. Formos мухна vokalizmas y atsirado dėl analogijos vietoj lauktino redukcijos laipsnio ъ – *мъхnǫti. Pastaroji aplinkybė (redukc. laipsnis) leidžia šiam etimol. lizdui priskirti slov. mašíti, zamašíti, zamešíti ‘užkimšti’, məšītə̀ ‘paslėgti’ [11]. Norėdami minėtus sl. ir lie. žodžius gretinti, privalome lie. š (kaip ir sl. x/š) kildinti iš ide. *s. Toks šių prieb. aiškinimas įgalina iškelti prielaidą, jog sl., lie. leksemos giminiškos su s. i. muṣ- ‘plėšti, vogti, atimti, pagrobti’.

Šaltinis:

Варбот 1971 (1973), 11–12

Antraštė:

mùšti

Straipsnelis:

Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. musta ‘black’, plg. lie. mùšti, spėjama pirminė reikšmė turėjusi būti ‘blaugeschlagen’ (plg. ang. get a black eye, tuo tarpu vokiečių ir švedų kalbose šiame kontekste kalbama apie „mėlyną“) […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 184

Antraštė:

mùsti

Straipsnelis:

Pr. mosla GrG73 ‘leimat’, moska GrA85 ‘leimet’, Moska GrF86 ‘Leimet, Viscus’ reikšmė yra ne visai aiški (aišku tik tai, kad kažkaip yra susiję su Leim ‘klijai’). Priklauso nuo to, kurią reikšmę pasirenkame, galima apsvarstyti keletą skirtingų etimologijų. 4. Jei pr. o ~ lie. u (kaip įprasta Grūnavo žodynėlyje), pr. mosla/moska galima sieti su lie. mùsti, muñta Vdžg. ‘verdant tirštėti’, sumùsti ‘aufquellen kochend’ bei, galbūt, su lizdo mū̃sas ‘plėvė ant skysčio; vario oksidas; pelėsiai’, mūsóti, musóti ‘etwas mit einem Film überziehen’, musójai, mūsojaĩ ‘plėvė ant rūgusio pieno, alaus, uogienės’, mū̃sos, mùsos ‘id.’ (ir kt. pvz.) žodžiais. Abiejų šeimų žodžius galima sieti šitaip: ide. *meu- ‘Benetzen, Bilden einer (dünnen) Schicht’ išsirutuliojo į (i) *‘Bilden einer Flüssigkeitsschicht auf einem Festkörper’ > *‘Benetzten der Haut mit Wasser’ > ‘Waschen’, plg. lie. máudyti ‘jmdn. baden’, lo. mundus *‘gewaschen’ > ‘schmuck, sauber, nett’. Tam tikras žodžių sluoksnis gali reikšti ir prakaitą, plg. la. smaũlis ‘ein schmutzig gewordener’, smulis ‘Schmutzfink’, lie. sumutęs arklys (= ‘sušilęs, suprakaitavęs arklys’), arba rasa, plg. lie. mūsalas ‘rasa ant lango’. Toliau (ii) > *‘Schichtbildung auf Flüßigkeiten’, plg. lie. musóti, lizdą. [...] Šiame kontekste pr. mosla < *mus-la arba *mu-sla gali būti nomen instr. ‘tirštiklis, fermentas’, išskiriantis amalo vartojimą, kaip lie. tirkšlis ‘amalas’ < nom. instr. ‘tirštiklis’. 5. Kaip (4), tik semantinė raida būtų galima suvokti kitaip: pr. mosla *‘amalas’ < *‘kas tankina medžio lają, dengia medį’.

Šaltinis:

Gliwa 2002a, 262–265

Antraštė:

mùšti

Straipsnelis:

Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom. musta ‘juodas’ kildinamas iš baltų neveikiamosios rūšies būtojo laiko bevardės giminės dalyvio *musta ‘pamušta (pvz., akis)’, plg. lie. mùšti.

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 91