Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: mylėti, nuodėm, dainuoti, piršingas, lapė, grauzdėti, kuišti, vilnos, taškyti, mutinys, klevas, adalniai, klumpuoti, garbstyti, traknys, lebedyti, čystyti, mėginti, varnėnas, lydeka, lydys, šimtérgis, pailsęs, gvilbus, skaldė.

Rezultatai

Antraštė:: mylė́ti
Straipsnelis:: Pr. milijt (mīlīt < *mīlēt) 23, ₁₆ ‘mylėti’ [ir kt.]: lie. mylė́ti.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 261

Antraštė:: mylė́ti
Straipsnelis:: Jotvingių miłdat ‘mylėti’, plg. lie. mylėti, la. mĩlêt, pr. milijt. Jotv. miłdat šaknis gali būti ta pati kaip lietuvių meilės deivės (?) varde Mìlda ir sietina su mel̃sti, mel̃džia (: vok. mild ‘švelnus’ ir kt.).
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 76

Antraštė:: mylė́ti
Straipsnelis:: Istoriniu bendrabaltišku denominatyvu laikytiną veiksmažodį mylė́ti, mýli (plg. la. mĩlêt, -u (-ẽju), pr. miljit < *mīlēt, mīlē): lie. trm. mýlas (plg. bk. míelas, la. mīls (žr..: ME II 645; EH I 822), mĩļš, pr. mijls; sl. *milъ; žr. Vaillant 1966, 373; LEV II 595; Smoczyński 2005, 238t.). Mažiulis (PKEŽ III 139) siūlo tarp veiksmažodžio ir būdvardžio įžvelgti dar tarpinę grandį – daiktavardį *mīlē. Pamatinis būdvardis (kaip ir lie. míelas) laikomas priesagos *-lo- vediniu ir mėginamas sieti su veiksmažodžiu, reiškiančiu ‘augti, vešėti, nokti’ (LIV² 428 remiantis hetitų medžiaga rekonstruojama šaknis *mei̯H- ‘heranreifen, gedeihen’; apie semantinę raidą ‘augti, nokti, bręsti’ > ‘darytis minkštam, tinkamam’ žr. HEG II 93; kiti autoriai dėl lie. mýlas, míelas, lo. mītis ir pan. būdvardžių sąsajos su het. mai-/miya- ‘augti, nokti, bręsti’ abejoja, žr.: Jasanoff 2003, 93t.; Puhvel 2004, 173t.). Dar plg. sl. būdvardį *milъ: bulg. миле́я ‘myliu, man patinka’, mak. милее ‘myliu, esu prisirišęs; užjaučiu, gailiu’ (plg. inchoatyvinius r. миле́ть ‘darytis mielam, maloniam (kam nors)’, r. (smol.) миле́ться ‘darytis žaviam, mielam’; ĖSSJ XIX 34).
Šaltinis:: Pakerys 2006, 73