Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nėščia
Straipsnelis:
Kitose ide. kalbose žodžiais aiškiai skiriamos sąvokos nėščia moteris ir nėščia gyvulio patelė, pvz.: veršinga, kumelinga ir t. t. Žodžiai, reiškiantys ‘nėščia’, dažniausia yra daiktavardžių, žyminčių sąvokas ‘gimda’, ‘našta’, ‘sūnus’, ‘vaisius’, ‘palikuonis’ ir t. t. vediniai arba tiesiogiai siejami su būdvardžiais, reiškiančiais ‘sunki’, ‘didelė’, ‘pilna’, ‘ištinusi’ ir t. t. Lie. nėščia (: nešti), plg. s.-kr. breota, s. sl. brěžda, r. berežaja (apie kumelę) ir t. t. galbūt < *bher- ‘nešti’; da. draehtig ‘nėščia’, ir t. t. kilo iš v. v. a. trakt ‘našta’ : s. v. a. tragan ‘nešti’.
Šaltinis:
Buck 1949, 283–284
Antraštė:
nėščia
Reikšmė:
schwanger
Straipsnelis:
Tiesioginę lie. nėščià ‘schwanger’ pradinę formą be abejonės tiesingai nurodė Skardžius ŽD 332 – *nėš-tjā. Pastaroji skirtina šakniai *neš- – tai priimta visuotinai ir be abejojimų; Fraenkelis LEW 497 kaip semantinę paralelę nurodo vok. trächtig. Pačią būdvardžio darybą galima patikslinti. Darybos elementas *-tjā yra kilęs iš tematinių -ti kamieno vedinių. ti- kamieno nèšti ‘tragen’ tapo lie. kalboje šaknies nèš- infinityvu. Formos *nėš-tjā vokalizmą geriausia turbūt aiškinti remiantis vr̥ddhi vediniais: po vardažodžio kamieno *neš-ti- ėjo tematinis būdvardis vedinys, kuris, priešingai nei pradinė forma, turėjo pailgintą šaknies balsį ē. ti- kamienas rekonstruotinas kaip *neḱ-ti-, o vr̥ddhi darinys – kaip tematinis kamienas *nēḱ-ti-o (> *nēḱ-tyo-). Abstraktui *neḱ-ti- ‘nešimas’ priklausantis būdvardis vedinys reiškia maždaug ‘susijęs su nešimu (vok. mit dem Tragen zu tun habend’).
Šaltinis:
Bammesberger 1998a, 184
Antraštė:
nėščià
Reikšmė:
grūta
Straipsnelis:
žr. bernas
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 19

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas