Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
vaikas
Straipsnelis:
Autorius analizuoja slaviškų sinonimų poras, norėdamas nustatyti baltų ir italų kilmės ingredientus. [8–9] Rekonstruoja prasl. *bernъ ‘vaikas’, s. lie. bérnas ‘vaikas’ pagrindu, taip pat lie. bebérnis ‘bevaikis’, la. bȩ̄̀rns ‘vaikas’, la. bezbȩ̄̀rnis ‘bevaikis’ pagrindu (plg. dar go. barns ‘vaikas’ ir kitus šios reikšmės germaniškus atitikmenis – Rozwadowski J. O pierwotnym stosunku wzajemnym języków bałtyckich i słowiańskich, Wybor pism, II. Warszawa, 1961, 107). Rekonstrukcijos teisingumą patvirtina slaviškieji reliktai: č. brna ‘vaiko vieta, placenta’ ir ypač s.-kr. бре̏̏на ‘nėščia’, забре́њити ‘tapti ėringa (apie avį)’ Prasl. *bernъ buvo išstumtas prasl. dětъ.
Šaltinis:
Мартынов 1978, 12
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
vaikas
Straipsnelis:
Gr. φερνή f. (nuotakos atsinešamas) ‘kraitis’ […], dor. φερνᾱ́ f. ‘auka dievams’ […] eol. φέρενα f. (nuotakos) ‘kraitis’. Gr. φερνη yra -νᾱ- vedinys (Chantraine, Formation, 191 t.) iš *bher- ‘(atsi)nešti, įteikti’, kurio pirminė reikšmė ‘tai, kas atnešama, dovana, auka’. Tačiau φέρνιον suponuoja *φερνᾱ́ aktyvine reikšme ‘tai, ką neša’, vadinasi, ‘krepšys’ (plg. φορ-μός ir žr. šį žodį). Tą pačią dvejopą galimybę turi su veiksmažodžiu susiję -νο- būdvardžiai, turintys tai pasyvinę (στερνός ir t. t.), tai aktyvinę reikšmę (θαλπνός, τερπνός), o retkarčiais tuo pačiu metu abi reikšmės (σπερχνός). Antra vertus, eol. φέρενα yra padarytas iš I *bher-ə₁-, žr. φέρω. Už graikų kalbos ribų taip pat randame *n vedinių iš *bher- su e vokalizmu: arm. beṙn, gen. beṙin ‘našta’, lie. bérnas’, la. bȩ̄̀rns ‘vaikas’ (žr. Fraenkel LEW 40), su o vokalizmu: go. barn ‘vaikas’, alb. barrë (kuris gali remtis *bhor-nā- ‘našta’. Baltų ir germanų reikšmės yra susijusios su *bher- ‘nešioti vaiką po krūtine; gimdyti’.
Šaltinis:
Chantraine DEG IV (2), 1188
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
vaikas
Straipsnelis:
Bl. bernas ~ sl. bernъ, borna, brna. Su lie. bérnas ‘vaikas’, la. bḕrns ‘t. p.’ lyginama go. barns ir kt. Vėliau imta lyginti su č. brnka ‘vaiko nuovala’ siejant jį su s. i. bhrūṇá- ‘gemalas’, la. braũna ‘naujagimo apvalkalas’ ir ukr. брунька ‘inkstas’. Č. brnka neabejotinai iš ide. *bher- ‘nešti, gimdyti’, jam artimas r. борона (< *borna) [178] ‘paukščių lizdas, daugybė vaikų’, kurį Ž. Ž. Varbot sieja su lie. bérnas [Ж. Ж. Варбот, Морфологические и словообр. аспекты реконструкции и этимологизации праславянской лексики, М., 1980, 27]. Su prabl. *bernas tapatus prasl. *bernъ, kuris lengvai atstatomas s.-kr. бре̏на ‘nėščia’ ir забре́њити pagrindu. [179]
Šaltinis:
Мартынов 1984, 178–179
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
berniukas, vaikas
Straipsnelis:
Rusų šiauriniuose dialektuose vartojamas žodis борона́, reiškiantis ‘didelį ko nors kiekį’. Akivaizdus šio žodžio ryšys su gausumo, vaisingumo, ypač gyvų būtybių, sąvokomis; dar galimos tokios jo reikšmės: ‘didelis kiekis vaikų’, ‘daugiavaikė šeima’. Tokia r. борона́ semantika leidžia jį kildinti iš prasl. *bьrati, *berǫ < ide. *bher- ‘nešti’. Šios reikšmės ide. žodžiai aiškiai išreiškia vaisiaus nešiojimo ir vaisingumo idėją su išvestinėmis reikšmėmis: ‘nėštumas’, ‘gimimas’, ‘vaisius’, ‘krūtinė’, ‘vaikas’, ‘gausybė, minia’. Pvz., *bermę (plg. s.-kr. brȅme ‘nėščia moteris’), *berdja ‘nėščia’, ‘kumelinga’ ir t. t., go. baíran, s. isl. bera ‘gimdyti’, go. barms ‘krūtinė’, gr. φέρμα ‘vaisius’, ‘atžala’, lie. bérnas ‘berniukas, vaikas’, la. bȩ̄̀rns ‘vaikas’, go. barn ‘vaikas’, lo. ferāx ‘vaisingas’, s. v. a. baro ‘vyras’, la. bars ‘daugybė, minia’. Slavų kalbose veiksmažodžio *bьrati tęsiniai išlaikė tik kai kuriuos senosios reikšmės ‘nešti vaisius’, ‘gimdyti’ atbalsius (plg. veiksmažodinį moravų neberny ‘nederlingas’). Dėl to r. борона turėtų būti seno praslavų darinio – *borna su apofoniniu *o (iš *berǫ) refleksas. Įdomu pastebėti priesagų tapatumą – prasl. *borna ir lie. bérnas, la. bȩ̄̀rns, kuriems V. V. Martynovas nurodo tikslų atitikmenį – s.-kr. бре̏на ‘nėščia’.
Šaltinis:
Варбот 1984, 170
Antraštė:
bérnas
Straipsnelis:
žr. vaikas
Šaltinis:
Мартынов 1977, 112–113
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
jaunuolis, samdinys; vaikas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų k. vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Vaikas. La. bȩ̄̀rns (= lie. bérnas ‘jaunuolis, samdinys’) ‘vaikas’ siejamas su germanų žodžiais: go. barn ‘vaikas’, s. isl. burr ‘sūnus’ iš ide. *bher- ‘nešti’, plg. s. i. bhar-ṇa- [230] ‘atneštas’. Vadinasi, galiausiai, čia reikšmės raida eina nuo ‘našta, sunkumas’ iki ‘vaisius’ ir ‘vaikas’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 230–231
Antraštė:
bérnas
Straipsnelis:
Tokie dariniai, kaip bebérnis, -ė; devyntė́vis, -ė; kietsprándis, -ė ir pan., leidžia spėti, kad ir jų pamatiniai žodžiai bérnas, sprándas, tė́vas buvę baritonai. Pastarojo pastovų kirtį rodo ir Daukšos (Kudzinowski 1977₂, 331–333, Skardžius 1935, 30), ir Kristijono Donelaičio raštai (Kabelka 1964, 237). Daiktavardžio bérnas pastovaus kirčiavimo paradigmą taip pat remia Daukšos raštų bernýstė (bérniſte̷) (Kudzinowski 1977₁, 102) ir Kuršaičio (1883, 45) bérnienė (bérniėnė). Todėl galima manyti, kad šis žodis lietuvių kalboje bus patyręs baritonezės poveikį. Mat la. bȩ̄̀rns cirkumfleksu sutampa su pamatiniu lietuvių kalbos veiksmažodžiu ber̃ti, la. bẽrt (ME 290, 291).
Šaltinis:
Mikulėnienė 2005, 128
Antraštė:
bérnas
Straipsnelis:
žr. žmona
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 18
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
puisis
Straipsnelis:
Dabartinėje latvių kalboje daiktavardis bȩ̄̀rns reiškia ‘tėvų sūnus ar duktė’, plg. ‘das Kind (von Menschen)’ ME I 290 s. v. (1 reikšmė), ‘ребёнок; дитя pasen.’ LKV[5] 112. Šalia šios pamatinės reikšmės žodis bērns randamas ir kai kuriomis kitomis reikšmėmis – ‘palikuonis, giminė’, ‘gyvūnų palikuonis’ ir kt., kurios yra kilusios iš pamatinės reikšmės bazės, žr. ME I 291 s. v. (3, 4 reikšmės). ǁ Žodį bērns dabar vartojama reikšme randame ir senuosiuose latvių raštų paminkluose, pavyzdžiui, Kind / Bæhrns McL 101; Dźieći. Liberi, pignora (neutr: plu:) Soboles (is: f:) Bærni ED 72 ir kt. Tas pačias reikšmes nurodo ir XIX amžiaus žodynai. ǁ Dabartinėje lietuvių kalboje tos pačios kilmės žodis bérnas vartojamas reikšme ‘puisis [berniukas]’, žr. LLV 91, plg. ‘vaikinas, jaunikaitis, nevedęs vyras’ DLKŽ 75 s. v. (1 reikšmė); LKŽ I[2] 767 s. v. (1 reikšmė). ǁ Lietuvių tautinėse dainose bérnas – paprastai mažybine forma (bernẽlis, bernýtis, bernùžis ir kt.) – sutinkamas reikšme ‘tautos sūnus, tautietis’, plg. DLKŽ 75 s. v. (1 reikšmė), LKŽ I[2] 767 s. v. bernas (1 reikšmė), 768 s. v. bernelis (1 reikšmė). ǁ Šalia šių reikšmių beveik visi žodynai nurodo pasenusią žodžio bérnas reikšmę ‘puisis, kalps, algādzis [bernas, tarnas, samdinys]’, žr. LLV 91 s. v. (2 reikšmė), plg. ‘buržuazinėje santvarkoje – samdomas ūkio darbininkas’ DLKŽ 75 s. v. (2 reikšmė), LKŽ I[2] 767 s. v. (3 reikšmė).
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 18
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
puisis
Straipsnelis:
Norint išaiškinti lie. bernas ir la. bērns senąją reikšmę, trumpai reikia pateikti šio žodžio etimologiją. ǁ Tiriamojo žodžio etimologija rodo giminiškus žodžius beveik visose indoeuropiečių kalbose – jo pamatas yra veiksmažodžio šaknis *bher- reikšme ‘nešti, perkelti’, kurią randame baltų kalbose – la. bērt, lie. ber̃ti, la. bārstīt, lie. barstýti ir kt., taip pat ir kitose kalbose – s. i. bhárati ‘(jis) neša’, av. baraiti ‘tas pats’, arm. berem ‘(aš) nešu’, gr. φέρω ‘tas pats’, lo. ferō ‘tas pats’, go. bairan ‘nešti; kurti, gimdyti [nest; radīt, dzemdēt]’, s. sl. bьrati ‘imti’, ru. брать ‘t. p.’ ir kt. Kai kuriose kalbose, visų pirma germanų kalbose, ši ide. šaknis davė žodžius, kurie susiję su terminais ‘gimdyti, kurti, gimdymas, gimimas [dzemdēt, radīt, dzemdēšana, piedzimšana]’, plg. s. v. a. giberan, v. v. a. gebern, vok. gebären, oland. baren; s. v. a. giburt, v. v. a. geburt, vok. Geburt ir kt. Semantiniu požiūriu analogiška reikšmių raida įvyko tos pačios šaknies žodžiuose ir slavų kalbose: ru. берéмя ‘glėbys [klēpis]’, брéмя, br. берéмо, bulg. брéме, s.-kr. брéме, slov. bréme, č. břìmě, le. brzemię ‘našta [nasta]’ : ru. берéменность, le. brzemienność, bulg. берéменност ‘nėštumas [grūtniecība]’. Kad nėštumas yra susijęs su terminus ‘nešti’ liudija ir kai kurios kitos semantinės paralelės, pavyzdžiui, lie. nėščià ‘grūta’ : nèšti, plg. la. atnesties ‘atsivesti vaikų [laist mazuļus pasaulē (par mājdzīvniekiem)]’. Kaip semantinės paralelės gali būti minimi ir la. grūtniecība : grūts ‘smags’; lie. sunkì ‘nėščia [grūta, grūtniecības stāvoklī]’ : ‘sunki [smaga]’, pvz., jeigu moteris sunkì būdama valgo kū ‘jeżeli kobieta, będąc w ciąžy, je co’ [6 išn.: J. Otrębski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, I, Kraków, 1934, 404. Tekstas transponuotas į dabaritinę lietuvių kalbą]. ǁ Taigi, daugelyje indoeuropiečių kalbų žodžiai su šaknimi *bher- įgijo ir reikšmę ‘gimti’, o iš šios reikšmės veiksmažodžių toliau sudaromi veiksmažodiniai būdvardžiai su priesaga -no-: *bher-no-s ‘atneštas, gimdytas [atnestais, dzemdētais]’, kuris daugelyje ide. dialektų sudaiktavardėjo ir pradėjo žymėti nedaug metų turinčius jaunus sutvėrimus, pavyzdžiui, go. barn ‘vaikas’, barnilō ‘vaikelis’, Kr. go. baar ‘vaikinas [zēns]’, s. isl. burr ‘sūnus’, šved., danų, norv. barn ‘vaikas’; lie. bérnas, la. bērns [7 išn.: smulkiau dėl etimologijos žr. J. Endzelīns, ME I 291; Fraenkel Wb I 40; Skardžius ŽD 217, 577; R. Trautmann, Baltisch-slavisches Wörterbuch, Göttingen, 1923, 32; E. Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I[2], Heidelberg, 1924, 50; J. Pokorny, Indogermanisches etymologisches Wörterbuch, I, Bern, 1959, 128–132; М. Фасмер, Этимологический словарь русского языка, I, Москва, 1955, 159 ir kt.]. Daugelyje kalbų ide. *bherno- reikšme ‘vaikas’ yra išnykęs. Iš germanų kalbų jis išliko tik Škotijoje ir skandinavų kalbose, be to dar ir baltų kalbose – dabartinėje latvių kalboje reikšme ‘vaikas’, o dabartinėje lietuvių kalboje – reikšme ‘bernas [puisis]’ [8 išn.: Tiesa, vokiečių kalbininkas A. Bachas nurodo, esą lie. bérnas yra skolinys iš germanų kalbų, žr. А. Бах, История немецкого языка, Москва, 1956, 51–52. Tačiau tokiam tvirtinimui nėra pagrindo.].
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 19
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
puisis
Straipsnelis:
Norint išaiškinti lie. bérnas reikšmės pasikeitimą, reikia pasitelkti senųjų lietuvių rašto paminklų, žodynų ir tarmių duomenis, nes jie leidžia daugiau ar mažiau atskleisti reikšmės pakitimo priežastis. ǁ Daiktavardį bernas ar jo deminutyvinę formą bernelis aptinkame beveik visuose senuosiuose lietuvių kalbos rašto paminkluose. Daugeliu atvejų bernas, dažniausiai ir deminytyvo forma bernelis, reiškia tą patį, ką latvių bērns, pavyzdžiui, M. Mažvydo „Katekizme“ (1547): Giesme ape Berneli Jesu… Mž 72/1, Graszus esti Bernelis szedi kaip lelia / … Mž 73/4, plg. ir Mž 1/6, 72/6, 72/10, 74/4 ir kt.; B. Vilento raštuose (1579): Kada berneliu buwau / kalbeiau kaip bernelis / ir buwau ischmanas kaip bernelis / dumoiau kaip bernelis Vln E 49/5–6 [išnašoje ši vieta iš 1Kor 13,11 palyginama su kitais šaltiniais: Chylinskio ir NT 1701 vartojamas žodis kudikis, NT 1816 – mažutelis, latvių NT 1685 – Behrns, EEE – maz, mazzi, baernisku, mazze, vokiečių NT (Liuterio vertime) – Kind, kindische, lotynų NT 1578 – paruulus.], plg. dar Vln E 17/19, 27/12 ir kt., J. Bretkūno raštuose (1591): Bet kaip pagimde berneli iau nebeatmen ano sopeghimo / … BP II 69/17, plg. BP I 153/8 ir kt. M. Petkevičiaus raštuose (1598) sutinkama ir specifinė forma bernas (2 kartus), ir deminutyvinė forma bernelis (4 kartus) [išn.: J. Kruopas, M. Petkevičiaus raštų leksika (kand. disertacija), Vilnius, 1951, 81 (plg. LKK XII 90).]: Tu mums bernus sawo szwentais / apstatik… PK 20/11 (le. Anielska straž miey nád námi / Nád swoimi dźiateźkámi…); Ir mes bernay giedokime linksmibey / … PK 156/13 (le. Nvž my dźiatki zaśpiewaymy z weselem…); Ten berneli vžeio ir motiną mielą PK 154/22 (le. Tam dźiećiatko naleźli y matuchnę iego); sal. PK 95/16, 99/10, 152/8; M. Daukšos „Postilėje“ (1599): Antra girdêiome / iog bernelis… âtrastas yra… DP 66/21 (le. Druga; słyszelismy iż dziecię… nalezion iest… VP I 155/27), žr. taip pat 54/38, 54/39, 213/34, 488/43 ir kt. ǁ XVII amžiaus tekstuose daiktavardis bernelis reikšme ‘vaikelis’ sutinkamas jau daug rečiau, kaip pavyzdžius galima minėti – S. M. Slavočinskio „Giesmes“ (1646): BErnelis Bethlehem gime… SG I 34/16 (lo. Puer natus in Bethlehem. SG I 34/15); Chylinskio biblijos vertime (1660): … tada isvydo aną bernelį, o štai ans bernelis verkė 2 Moz. 2,6 (cit. pagal LKŽ I 628 s. v. bernẽlis) [11 išn.: Plg. B (1825): … tad redseja wiņņa to behrniņu, un raugi tas puisens (sic!) raudaja…] ǁ [-21-] ǁ Kiek leidžia spręsti ištraukų medžiaga, XVIII amžiaus tekstuose bernelis reikšme ‘vaikelis’ nebevartojamas. ǁ Žodynuose daiktavardį bernelis reikšme ‘vaikelis’ nurodo vien tik K. Sirvydas, žr. SD[1] 11, 28, plg. Dźięćię / dźiećiná / dźiecko. Puer, pusio, parvulus. Waykielis / bernelis SD[3] 57 (= SD[4] 40, SD[5] 50). Tiktai G. H. F. Nesselmannas dar žodyno straipsnyje Bérnas nurodo, kad šio žodžio senoji reikšmė yra ‘das Kind, der Sohn’, žr. N 327. ǁ Taigi senieji lietuvių kalbos paminklai liudija, kad ir lie. bernas savo laiku taip pat kaip la. bērns buvo vartojamas vaikui žymėti.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 20–21
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
vaikas
Straipsnelis:
Žinoma, kad kartais kokio žodžio senesnė reikšmė geriau „užkonservuojama“ dariniuose iš atitinkamo žodžio šaknies resp. kamieno arba dūriniuose. Tą patį galima teigti apie tiriamą žodį bernas: šio žodžio derivatai ilgiau nei pamatinis žodis rašto paminkluose ir žodynuose vartoti reikšmėmis, kurios susijusios su terminu ‘vaikas’. ǁ Ilgiausiai ši sąsaja su pamatinio žodžio senąja reikšme išliko daiktavardyje bebernis, -ė ‘bezbērnu; neauglīgs, -a’, pavyzdžiui, … Beberniu namus pilnus waikais dara… Mž 288/9; … kuriii bů / bebérne ioġ szitái neszscia pastóio sunumi sęnatwei sawóį… DP 441/48 (le. ktora była niepłodna, iże oto poczęła syna w starości swey… VP III 99/11); žr. Ch[1] III 17, KIb III 242 ir kt., plg. LKŽ I[2] 705 s. v. ǁ Žodynuose daiktavardis bebernis, -ė nurodytas iki XIX amžiaus pabaigos, pvz., Bebernis, nio der Einsahme H 17, kinderlos, Bewaikis ke, subst. mob. Bebernis, nė R II 223, žr. taip pat N 327, K 42 (Kuršaičio ne iš gyvosios vartosenos). ǁ M. Brence yra nurodžiusi, kad lie. bebérnis vis dar reiškia tą patį, ką la. bezbȩ̄̀rnis ‘toks, kuris neturi vaikų’ (lie. bevaikis) [Išn.: M. Brence, Par dažām leišu un latviešu kopīgas leksikas īpatnībām, Latviešu valodas jautājumi, Rīgā, 1963, 256.], nurodydama LKŽ I straipsnį bebérnis, tačiau žodynas teikia pavyzdžius tik iš senųjų rašto paminklų, bet nenurodo nei vienos vietos, kur šis žodis būtų ir dabar dar būtų vartojamas tarmėse. ǁ Senojo pamatinio žodžio reikšmę išlaikė ir daiktavardžio bebernis tolesni vediniai – nomina abstracta – bebernỹstė, bebernùmas, kurie randami senuosiuose raštuose, žr. LKŽ I[2] 705. ǁ Pamatinio žodžio reikšmę išlaikė ir vediniai bernìškė ir bernỹstė, abiejų reikšmė ‘vaikystė [bernība]’, šie vediniai dažniausiai randami M. Daukšos „Postilėje“. Daiktavardis berniškė randamas tik senuosiuose raštuose, bet žodis bernystė sutinkamas ir tarmėse, tiktai reikšme ‘berno (jaunuolio) metai [puiša (jaunekļa) gadi]; tarnavimas bernu [kalpošana par puisi]’, žr. LLV 91 s. v. bérnas, pavyzdžiui, jám dabar̃ kità bernỹstė (Tverečius) (le. on ma teraz drugi okres kawalerski [Otrębski 1934, 165]), žr. taip pat LKŽ I[1] 770 s. v.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 21
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
tarnas, padienininkas
Straipsnelis:
Lietuvių senuosiuose raštuose ir žodynuose randame daiktavardį bernas ir reikšme ‘tarnas, padienininkas [kalps, algādzis]’, pavyzdžiui, dekaloge: Ne gíeski materis ia, nei berna, nei mergas, nei iauczia, nei aschila, ir ne wiena daikta kurssai ia esti. Mž 20/4, plg. Stoweja tada bernai / ir tarnai… Vln Ep 202/8; Šitie žodžiai patiko… visiems bernams (tarnams) gerai BB 1 Moz. 14,37 (cit. iš LKŽ I[2] 767 s. v. (3 reikšmė)), žr. dar BP I 186/12, 187/7, 201/13. ǁ Žodį bernas reikšme ‘tarnas, paldieninkas’ nurodo ir senieji žodynai, pavyzdžiui, Knecht H 18, plg. H 189; R I 14, plg. R II 227, taip pat N 327, K 45, MŽ 31, J I 204 ir kt. ǁ Reikšminga, kad Sirvydo žodyne nei taip vad. pirmajame leidime (1629), nei vėlesniuose (1631[2], 1624[3], 1677[4], 1713[5]) bernas reikšme ‘tarnas, paldieninkas’ nerandamas. Kiti autoriai, kiek galima spręsti iš kai kurių pilnesnių ištraukų, jį vartojo gana retai, išskyrus tik J. Bretkūną (Biblijos vertime). Didžiojoje dalyje šiam terminui vartojama leksema tarnas arba skolinys slūga.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 22
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
puisis, jauneklis
Straipsnelis:
Senieji raštai ir žodynai, atrodo, nerodo žodžio bernas reikšme ‘vaikinas, jaunuolis [puisis, jauneklis]’. Tik lyginant Biblijos vertimus skirtingomis kalbomis galima išaiškinti, kad M. Daukšos „Postilėje“ šia reikšme bernas vartotas: […] bêrnas […] DP 123/28. Taip pat K. Sirvydo raštuose: […] bernas […] SP II 78/8 (le. páchole SP 79/14). Kita reikšme (klaidinga) ta pati DP vieta cituojama LKŽ I 627.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 22
Antraštė:
bérnas
Straipsnelis:
Autorius pateikia daugybę derivatų, susijusių su žodžiu bernas, skirsto juos semantiškai ir pagal kalbos dalis. Pateikia tokią apibendrintą semantinę raidą: ‘vaikas [bērns]’ bernas, bernelis → ‘vyr. g. vaikas [zēns]’ berniukas → ‘jaunuolis [puisis]’ bernas, pastaroji skyla į 1) → ‘tarnas [kalps]’ bernas ir 2) → ‘vyras [vīrietis]’ berniškas. Baltų kalbų leksemas bē̆rnas latvių kalboje išlaikė nepakitusią savo pirminę reikšmę ‘vaikas’, tačiau lietuvių kalboje ta pati leksema kalbos sistemos spaudžiama kelis kartus keitė savo reikšmę ir dabartinėje lietuvių kalboje vartojama kaip polisemantinis žodis.
Šaltinis:
Bērtulis 1972, 26–31
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
Knäblein
Straipsnelis:
žr. birti
Šaltinis:
Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 381
Antraštė:
bérnas
Reikšmė:
Bursche, Knabe; Knecht
Straipsnelis:
Go. barn, s. isl. barn, s. ang. bearn, s. saksų barn, s. v. a. barn ‘Kind’ < germ. *ƀarna- n. (: bairan ‘tragen’). a-laipsnis ir bevardė giminė rodo, kad tai yra senas abstraktas, o ne dalyvinis darinys ‘das Geborene’, plg. su e-laipsniu lie. bérnas ‘Bursche, Knabe; Knecht’.
Šaltinis:
Casaretto 2004, 316

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas