Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
narštas
.
Rezultatai
Antraštė:
narstas
Reikšmė:
pyktis
Straipsnelis:
žr.
nartint
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 400
Antraštė:
nar̃štas
Straipsnelis:
[Kad vakarų slavų kalbose kartais dar ir
or
, t. y.
ъro
>
aro
(taip ir tautosilabinis
on
>
ъno
), aiškiai rodo lenkų kalbos pavyzdžiai:] Le.
narościć się
‘fruchtbar werden (von der Henne)’ pamatuotas
*nъrostъ
<
*norstъ
: lie.
nar̃štas
‘das Laichen; Fischlaich’ [317]. Le.
mrzost
‘das Laichen’,
mroszczyć się
‘laichen’ remiasi sl. daiktavardžiu
*nerstъ
= lie.
ner̃štas
‘das Laichen’. Le. žodžių pradžios
m-
primena ar yra panašus į č.
mrav
žodžio pradžios
m-
, žr. aukščiau.
Šaltinis:
Otrębski 1967c
, 317–318
Antraštė:
nar̃štas
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] lie.
nar̃štas
= r.
нóрост
.
Šaltinis:
Endzelīns DI
II, 340
Antraštė:
nar̃štas
Reikšmė:
nerštas
Straipsnelis:
Oset.
nœrsyn
:
nœrst
/
nœrsun
:
nœrst
‘išsipūsti, storėti’. Iranėnų
*nr̥-
,
*nar-
, ide.
*ner-
,
*əner-
‘gyvybės jėga, galia’ atpažįstamas dar Pamyro n.
nar-
‘didelis, galingas’ (sudurtiniuose žodžiuose. Morgenstierne, IIFL II 233), par.
nar-
‘būti pajėgiam’, persų
hunar
, s. persų
uvnara-
, av.
hunara-
‘sugebėjimas; meistriškumas, šlovė’, s. i.
sunara-
‘galingas; pilnas gyvenimo jėgų’,
sūnr̥ta-
‘gyvenimo jėga’ (
-nr̥ta
= oset.
nard
), lo.
neriosus
‘stiprus; patvarus; atkaklus; tvirtas’, s. air.
nertaim
‘stiprėju’, kimrų
nerthu-
‘stiprėti’ ir kt. (Pokorny 765). Čia taip pat priskiriama iranėnų
*nar-
, ide.
*əner-
‘patinas’ ir kt.; žr.
nœl
. Kažinar atsitiktinis šių baltų-slavų žodžių sąskambis: lie.
ner̃šti
,
išnaršýti
‘išneršti’,
nar̃štas
, r.
нëрст
,
нерест
,
нëршиться
,
нереститься
. Plg.
nard
,
narst
.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
II 170
Antraštė:
nar̃štas
Straipsnelis:
La.
nā̀rsts
(visur vartojama) = lie. dial.
nar̃štas
/ la.
nārsta
(Ulmanio žod.),
nārste
(Stenderio žod.) ‘nerštas; (paukščių) poravimosi metas’ yra dėsningi veiksmažodžio la.
nḕrst
, lie.
ner̃šti
vediniai; plg. variantus be balsių kaitos lie.
ner̃štas
(rytų, pietų aukštaičiai; bk) /
neršta
(Krėvės iš Sedos pateikta forma) priklauso baltų ir slavų leksikos sluoksniui. Remiantis visiškais atitikmenimis sl. *
nerstъ
ir *
narstъ
(> r.
нерест
‘nerštas’,
норост
‘varlių kurkulai’; Būga RR II 504-5; Vasmer III 65; Fraenkel 494), reikėtų suponuoti bl.-sl. *
neršta
m. ir *
naršta
- m. (plg. Trautamann 197). Pirmykštę vyriškąją giminę paremia ir lie. žodžio baritoninę (2 a. p.) akcentuacija (Illič-Svityč 140). Lie. ir la.
ā
-kamienė bei la.
ē
-kamienė formos laikytinos inovacijomis.
Šaltinis:
Stundžia 1994
, 25
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas