Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
nasrai̇̃
Reikšmė:
burna
Straipsnelis:
Sl. *nozdri (r. нóздри) < *nozri, su įterpiniu -d- (iš senesnio sl. *noz-dri negali būti kilęs, plg. lie. nasrai̇̃ ‘burna’; kitoks etimologizavimas žr. Vasmer REW II 225) [14]. Pritardami autoriams, kurie sl. -zdr- < -str- < -sr-, sl. nozdri kildiname iš ide. *nosrī. Tolesniam etimologizavimui pagelbės gr. ῥίς, ῥῑνός ‘nosis’, kuris skiriasi nuo ide. *nā̆s- / *nos-, plg. s. i. nas-, av. nāh, lo. naris, lie. nósis, sl. *nosъ (Mayrhofer EWA II 146; Pokorny IEW, 755). Gr. kalbos nosis pavadinimas – tai labai senas, net archainių ypatybių turintis žodis, ir jis – ne ide. *nos- pakaitalas graikų kalboje, kaip mano Friskas (Frisk II 659). Senesni graikų kalbos žodžio paradigmos elementai yra: vardininkas *ῥινς (vėliau -n- prieš švilpiamąjį išnyko) [15]. Gr. *ῥινς, ῥῑνός dėsningai < *srīns / *srīnos. Graikų kalbos žodžio pradžia kildinama iš ide. *ser- ‘tekėti’ (Boisacq 842; Hofmann 299). Jau Machekas (Machek 328) sl. *nozdri bando sieti su gr. ῥῖνες, bet jis *nozdri laiko pirminiu dūriniu (*nos(o)-srīnes), dėl ko daug kas palieka neaišku. Sl. *nozdri galime kildinti < *nos-srī, o gr. žodį (plg. pilną netiesioginio linksnio formą ῥῑνός) < *srī-nos. Istorinį r. ноздри ir gr. ῥις / ῥῑνός artimumą patvirtina semantika: gr. αἱ ῥῖνες ‘šnervė, šnirpšlė’. Svarbu pažymėti, kad abu variantai bl., sl., germ. -nos-srī, gr. -srī-nos) neturi fleksijų. Balsis -ī- (-nos-srī) skirtinas kamienui, nes -ī- yra darybos formantas, pavartotas išvesti minėtam kamienui, besiremiančiam šaknies *ser- / sr- silpnuoju laipsniu. Bl. daugiskaitos galūnė -ai (nasrai̇̃), sl. -i (*nozdri) – tai pasitelktas pakartotinai fleksijos funkcijai atlikti daiktavardžio kamiengalis -ī- (-ī- – ne diftonginis) [16]. Ide. *nosrī lie. kalboje turėjo pavirsti *nasrýs (plg. lie. dùrys, sl. *dvьri), tačiau šios paradigmos žodžių, kuriai priklauso lie. dùrys, kirčiuojama ne galūnė. Todėl, matyt, minėtas žodis buvo pervestas į *o-kamienių žodžių paradigmą – nasrai̇̃. Stengiantis „pateisinti“ daugiskaitą nasrai̇̃, ad hoc buvo pasidaryta nãsras ‘burna’.
Šaltinis:
Трубачев 1970 (1972), 14–17
Antraštė:
nasrai̇̃
Reikšmė:
burnos ertmė
Straipsnelis:
Antra vertus, k̑erh₂sro- ‘smegenys, stuburas’ tiesiogiai galėtų reprezentuoti k̑r̥h₂-es ‘galva’ -ro- vedinį. Grynai deskriptyviai galima rasti keletą antrinių -ro- darinių, kurių [222] sufiksas turi būtent tą reikiamą funkciją / paskirtį. Pvz., k̑r̥h₂s-ro- ‘ant galvos, galvoje’ galima lyginti su tokiais vediniais kaip RV (Rigveda) rathirá- ‘(vežamas / nešamas) kovos vežime’ arba, dar tiesiau, su nas-ro- ‘prie nosies’ (cf. lie. nasrai̇̃ ‘burnos ertmė’, v. v. ž. nus(t)er ‘šnervė’).
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 221 t.
Antraštė:
nasrai̇̃
Straipsnelis:
Lie. nasrai̇̃ turi tik sl. ir germ. atitikmenis: r. nozdrʼá ‘Nasenloch, Nüster’, v. v. a. Nüster.
Šaltinis:
Euler 1983, 34
Antraštė:
nasrai̇̃
Straipsnelis:
„lokatyvinis“ ir / ar „partityvinis“ [žymintis dalį, priklausimą kam nors] formantas -ro- yra žodžiuose nas-ro- ‘prie nosies / nosyje / nosies dalis’ [‘at / in / part of the nose’]. Dar plg. RV (Rigveda) rathirá- ‘(važiuojantis / vežamas) ratais / ratuose’ [‘(riding, carried) in a chariot’].
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 243
Antraštė:
nasrai̇̃
Straipsnelis:
O. N. Trubačiovas iš esmės teisus, atsisakydamas atskirti lie. nasrai̇̃ ir sl. nózdri [Baltistica I priedas, 1967, 225–226]. Bet jis be reikalo neatsižvelgia į Vasmerio (REW II, 225) nuomonę dėl *nos-rьŕa […]. Vasmeris stengiasi „išgelbėti“ ukr. nízdŕa su jo i vokalizmu, bet neatsižvelgia į esminį faktą, kad baltų ir slavų kalbose šio termino versijos artimos. Yra žinoma, kad nózdri (reguliariai) išvesdami iš *nozri negalime šios formos tiesiogiai sieti su nasrai̇̃ […]. *nozri galėtų turėti tik *ǵ(h) (> baltų ž.). Tiek dėl ukrainiečių i, tiek dėl netikėto [z] skardumo mes (schematiškai) turėtumėm priimti *nos-dьri kaip slaviškąjį pirmtaką [dėl dažnų kalkių s. pr. kalboje lytis noseproly šiame kontekste nėra simptomiška]. Nepriklausomai nuo to, kas slypi sl. *der-, ankstyvojoje slavų kalbos stadijoje kontaminacija neišvengiama. Tai fonetiškai patikimai paaiškinama: [69] *nóstri → nos-d(ь)r-i > nózdъri. […] Visa slaviškoji derivacija būtų *nózdri ← *nóstri < *nasr-. Trubačiovo aiškinimas (p. 226), pagal kurį nósis < *nās- yra ilgasis balsių kaitos laipsnis, ir todėl jis lyčiai nasrai̇̃ (dėl man nesuprantamų priežasčių) atstato *nos-, yra neteisingas. Mes sutinkame, kad fonetiškai (Brugamano samprata) s. i. nā́sā (dual) nā́sikā, Av. nāh-, s. persų nāham, lo. nārēs, lie. nósis, s. ang. nōse remiasi *nās-. Bet pagal larigalinę sampratą tai turėtų būti neHas- (ar neəas-). Indų formos, tokios kaip nas- ar nasya- ‘located on the nose’ turi būti naujadarai (neo-guṇa), sumodeliuoti pagal kitas paradigmas su s. i. ā. Tada pasidaro aišku, kad s. ang. nasu, s. v. a. nasa, sl. nosъ ir mums rūpintis nasrai̇̃ atspindi nulinį balsių kaitos laipsnį *nəs- (= *nH̥ₐs-). Pokorny IEW 755 turėtų būti šiais atžvilgiais pataisytas. Kitaip sakant, morfologiniu požiūriu būta seno ide. šakninio daiktavardžio *neHₐs-. Jis būtų linksniuojamas taip: sg. N. *nē̆Hₐs-s → [nā́s], A. *neHₐs-m → [nā́sm̥] > s. pers. nāham, nósį, L. *neHₐs-i → [nā́s], G. *nHₐs-os → [nəsós] > nosъ, D. *nHₐs-ei → [nəséi̯]m du. NA *nē̆Hₐs-e → [nā́se] > s. i. nā́sā, Av. nā̊ŋha, lo. nārēs, I. *nHₐs-bh… → [nəzbh-´], etc. Trubačiovas dūrinį *nos+srī vadina „dogrammatičeskaja forma“. […] *nəs-sr galėtų būti kilęs iš sintaksinės konstrukcijos, analogiškos tai, kuri pagal mano aiškinimą slypi Demetros varde⁵ [⁵ Minos (n. s.) 9, 1968, 198–204; 10, 1969, 93–95]. Tai yra labai sena sintagma, sudaryta iš *genityvo+daiktavardžio, analogiška *dHs-s + māter-, t. y. *nHₐs-s + sr-. Taigi nasrai̇̃ = nózdri, atsispindintis junginyje *sr-. Tokį daiktavardį, kurį atspindi *sr-, etimologizuoti problematiška. Yra kelios aiškinimo galimybės [70]. 1. Kimr. ffroen (f.), galų *frogna (> s. pranc. frogne > ang. frown), s. air. srón (f.) ‘šnervė, nosis’ < *srognā ar *sroknā⁶ [⁶ Wolfgang Meid, IF 1960, LXV, 39; 267. S. bret. fron nėra nukrypimas; jis [71] priklauso atvejams, kai o rašoma vietoj oi. Žr. L. Fleuriot, Dictionnaire des gloses en vieux breton, Paris, 1964, 172]. Keltų (s)tr- variantas galėtų būti kimr. trwyh (m.), s. korn. trein < *(s)trognī; galų *trugna [IF 1960, LXV, 44; 267]. 2. Bretonų fri (m.) ‘nosis’, Korn. frig (f.) ‘šnervė’ formos atžvilgiu gana neaiškūs, aišku tik *sr-⁸ [⁸ Žr. Meid, IF 65, 1960, 40]. Jeigu fri yra iš *sreg- (gal *sregos, senas neutrum kaip *tegos > ti ‘namas’) [dėl fonetikos žr. E. P. Hamp, Bulletin of the Board of Celtic Studies 1956, XVI, 277 tt.], tuomet korn. frig galėtų atspindėti hipokoristiškai geminuotą formą *sregg-. Santykis būtų toks kaip kimr. croen, s. korn. croin ‘oda’ < *krok-no- : v. korn. crohen, bret. kroc\'hen, s. air. crocenn < *krokk-enn-. 3. Gr. ῥέγχω, ῥέγκω ‘knarkti’, ῥύγχος ‘kiaulės šnipas’, arm. r̄ngun-kʿ (pl.) ‘nosis’, s. air. srennim ‘knarkti’ [Žr. Pokorny IEW 1002; Meid, op. cit., 39, 43]. Nuo Hübschmanno laikų įprasta poruoti arm. ŕngunkʿ (n-kamienas, instr. r̄ngambkʿ) su ῥύγχος, bet šis miglotas vokalizmas nebūtinas. Visos kitos gr. kalbos formos rodo *drengh- / k-. Taigi ypač jei mes tikimės graikų ir armėnų einant drauge ir jei ῥύγχος dėl semantinių priežasčių gali atspindėti kokį ekspresyvų perdirbinį, galime spėti buvus r̄ngun- *r̄ungun- < *srongh-on. Tada graikų, armėnų ir keltų kalboms rekonstruotume *srengh-. Galatų δροῦγγος [žr. Meid, op. cit., 266] galėtų reprezentuoti *srongo variantą, paralelišką anksčiau minėtam *trugna. Reziumuojant galima teigti, kad graikų, armėnų ir keltų kalbos rodo buvus *sregh-, *srogh-n ir *sre-n-gh-. Pastarasis atrodo lyg būtų verbalinė forma. Armėnų forma *srongh-on atrodytų tos verbalinės formos sukryžminimas su nazalinio sufikso, matomo keltų *srognā, nominalizacija. Atrodo, buvo veiksmažodis ‘knarkti’ (‘snore’) ir nominalizacija ‘snorter’. Graikų formos su -k- lengvai galėtų būti atgaliniai dariniai iš -χ-, kuriame aspi
Šaltinis:
Hamp 1974b, 69–72
Antraštė:
nasrai̇̃
Straipsnelis:
Tolimesnio tyrinėjimo reikalauja [ryšium su junginio s-t-r prūsų kalboje buvimo įrodymu] [...] E 86 noseproly ‘šnervės’, taisyk *nostproly, skaityk /ńa:struli/ Nom. pl. f.; raidė <p> čia „neorganiška“, taip pat kaip ir E 536 dal-p-tan ‘durchschlag’ < *daltan (s. le. dłoto) ir III et-p-wērpt- vietoje etwērpt. /ńa:struli/ – tai diminutivum-singulativum iš šnervių pavadinimo, pr. *na:strai, koris buvo kuopinis (plg. lie. nasrai̇̃, dial. nastrai̇̃ : sl. *nostri > nozdri). Darybinė paralelė yra s. lie. nasr-el-iai, DP Gen. pl. nasrêlų 617, 25 ‘burnos’ (mažybinė f.): Láimus vʒ̇tiessą búwo ansai bucʒêwimas nasrêlų kũdikelo W. Jésaus.
Šaltinis:
Смочиньский 1987 (1989), 27
Antraštė:
nasrai̇̃
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Lie. nósis, pr. nozy (greta ponasse ‘apatinė lūpa’, pažodžiui ‘tai, kas po nosim’) tęsia vedinį *nās-i-s, tas pats -i- kamienas kaip ir lo. nāris ‘šnervės’. Slavų kalbose įsigalėjo -o- kamienas, padarytas iš varianto su trumpu balsiu: *năs-o-s ≥ nosъ; balsis ă yra paliudytas ir lie. kalbos žodyje nasrai̇̃ pl. = s. sl. noz-d-ri ‘šnervės’. Latvių kalboje atsirado naujas pavadinimas deguns, o senasis pakeitė reikšmę: la. nãsis pl. ‘žvėries šnervės’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 221
Antraštė:
nasraĩ
Reikšmė:
пасть
Straipsnelis:
Atrodo akivaizdu, kad lie. nasraĩ ‘пасть’ (sg. nãsras ‘рот’) atsirado iš pavadinimo nósis (plg. Trautmann BSW 193–194; Fraenkel LEW I, 485), tačiau Trubačevas siūlo kitokią interpretaciją. Lie. nasraĩ yra giminiškas sl. *nozdri, ru. нóздри etc., pirminė forma – *nozri. Vok. forma Nüster ‘ноздря’, v. v. ž. noster < *nustrī pratęsia ide. *nosrī, beveik visiškai atitinkantį sl. *nozri (išskyrus gramatinę funkciją). Ši leksema dar lygintina su gr. ῥίς, ῥῑνός, kuris labai skiraisi nuo ide. priebalsinio kamieno nа̄̆s-, esančio s. i. nas- ‘нос’, av. nāh-, lo. nāris, lie. nósis, sl. *nosъ (žr. Mayrhofer II, 146; Pokorny I, 775). Graikų k. nosies pavadinimas laikomas neaiškiu. Trubačevas gr. ῥῑνός siūlo skaityti kaip *srī=nos – tai sudėtinis nosies pavadinimas, padarytas su sufiksu ī iš redukuoto šaknies *ser- varianto. Bl. , germ. ir sl. kalbose šnervių pavadinimas sudarytas iš tų pačių šaknų, tik einančių kita tvarka: *nos=srī. O lie. nósis atspindi ide. *nās- su pailgintu vokalizmu. Leksemoms lie. nasraĩ, vok. Nüster, sl. *nozdri rekonstruotinas tik trumpasis ide. ă, arba veikiau ŏ, kaip tai liudija vok. formos ir gr. ῥινός (*nŏs-, ide. dial. *nos=srī).
Šaltinis:
Трубачев 1972, 225
Antraštė:
nasraĩ
Straipsnelis:
žr. nosis
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011a, 15

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas